Naujausios
Logistikos centras susitraukė iki vėžės
Šiaulių viešojo logistikos centro projektas nejuda iš vietos. Europinė parama prarasta. Meras Artūras Visockas, ilgai buvęs projekto skeptiku, dabar bando ištempti nors geležinkelio vėžę. Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius sako, jog ir vėžė, ir pats Logistikos centro projektas dabar tik pačios Savivaldybės reikalas.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Po vizito – tik pasvarstymai
Savivaldybė savo tinklalapyje informuoja, jog A. Visockas šią savaitę dėl vėžės tiesimo susitiko su susisiekimo ministru R. Sinkevičiumi bei AB „Lietuvos geležinkeliai“ generaliniu direktoriumi Stasiu Dailydka. Ką sutarė, neskelbiama.
Kažkada išardytai apie 3 kilometrų geležinkelio vėžės atšakai šalia Šiaulių oro uosto atkurti reikia 3,3 milijono eurų. Planuota vėžė dėl Viešojo logistikos centro, dabar – dėl Laisvosios ekonominės zonos, kuri jau pradėjo veikti.
Kartu su meru į Vilnių vykęs vicemeras Domas Griškevičius „Šiaulių kraštui“ teigė, jog sprendimo tik ieškoma.
„Bandėme įrodyti, kad geležinkelio atšaka reikalinga į Šiaulių laisvąją ekonominę zoną, – sakė vicemeras. – Iš principo visi sutinka, kad vėžės reikia, tik iš kur gauti pinigų?“
Po vizito prieita prie išvados, jog vėžė iki LEZ – dar ne sprendimas. „Reikia infrastruktūros kroviniams iškrauti ir pakrauti. Be jos vėžė yra niekinė“, – teigė vicemeras.
Savivaldybės vadovai išgirdę S. Dailydkos nuomonę, jog „logiška būtų, jeigu lygiagrečiai būtų vystomi tie projektai“.
D. Griškevičius svarsto, jog problema spręstųsi, jeigu įsijungtų Ūkio ir Krašto apsaugos ministerijos. Ūkio ministerija – dėl Laisvosios ekonominės zonos, Krašto apsaugos – dėl NATO misijos Šiaulių oro uoste aprūpinimo.
„Gražiai žemėlapis dėliojasi, tik sprendžiama, kas pirma – kiaušinis ar višta?“ – sakė vicemeras.
Dvigubas žaidimas
Tuo metu miesto Tarybai teikiamas sprendimo projektas išbraukti Viešojo logistikos centro projektą iš miesto integruotosios teritorijos vystymo programos. Į šią programą surašyti svarbiausi miesto projektai, planuojami įgyvendinti iki 2020 metų.
Motyvuojama tuo, kad Susisiekimo ministerija Logistikos centrui neskiria finansavimo.
Ar centro steigimas braukiamas ir iš Strateginio plano?
„Ką reiškia „braukiame“? Dar 2014 metais Europos Komisija jį išbraukė ir neskyrė europinės paramos“, – tvirtino D. Griškevičius. Prisiminė, kad parengus per brangų techninį projektą jis praėjusią kadenciją pripažintas nerealiu.
Savivaldybės administracijos direktorius Eduardas Bivainis „Šiaulių kraštą“ tikino, jog projektas išlieka tarp strateginių. Tik Savivaldybei nėra realu vienai jį įgyvendinti.
„Ieškome variantų, jeigu atsirastų investuotojas, gali būti įgyvendinamas viešosios ir privačios partnerystės pagrindu“, – svarstė direktorius.
Popieriuose kabo šešerius metus
Dar 2010 metais Šiaulių viešasis logistikos centras Vyriausybės nutarimu buvo pripažintas svarbiu valstybei objektu.
Praėjusiu finansavimo periodu europinė parama buvo skiriama šalies logistikos centrų projektams. Šiauliams atseikėta 33 milijonų litų paramos, bet ja nesugebėta pasinaudoti.
2013 metais parengtas neįkandamos vertės Viešojo logistikos centro techninis projektas – net 88 milijonų litų. Praėjusios kadencijos meras Justinas Sartauskas dejavo, jog apimtis reikia mažinti, bet nieko realiai nenuveikė.
Susisiekimo ministerija, nesulaukdama reikiamos dokumentacijos, projektą įrašė į rezervinių sąrašą. Tai reiškė tik teorinę galimybę sulaukti lėšų – jeigu jų liks nuo kitų projektų ir jeigu bus spėta jas panaudoti iki 2016 metų.
2015 metais 70 tūkstančių eurų biudžete buvo numatyta projektui koreguoti. Bet ir naujoji valdžia nesiėmė veiksmų.
Meras Artūras Visockas, atsikirsdamas į verslo atstovų kritiką, aiškino, kad raštais problemos neišspręsi. Pats projektą vertino skeptiškai dar būdamas eiliniu Tarybos nariu. Iki prokurorų ėjo įrodinėdamas, kad miestui projektas ekonomiškai nenaudingas, abejojo ir paramos skyrimo teisėtumu.
Savivaldybė tik pernai spalio mėnesį po pakartotinio Susisiekimo ministerijos klausimo, kokie veiksmai planuojami, sureagavo.
„Paprašėme laiko susimažinti Viešojo logistikos centro projekto apimtis, – sakė „Šiaulių kraštui“ Ieva Džiaugienė, Investicijų ir miesto plėtros skyriaus vedėjos pavaduotoja. – Parašėme, jog geležinkelio atšakos įrengimą galėtume pradėti nedelsiant, nes yra techninė dokumentacija ir statybos leidimas. Taip pat, kad mums reikalingas laikotarpis veiksmams įvykdyti – 2016–2017 metai.“
I. Džiaugienės teigimu, bandyta ieškoti ir naujo paramos šaltinio. Siuntė ministerijai raštą dėl galimybės projektą finansuoti iš 2014–2020 metų europinės paramos pagal priemonę geležinkelio tinklui atnaujinti ir įvariarūšio transporto sąveikai gerinti. Bet ir su tuo pasiūlymu buvo pavėluota.
„Gavome atsakymą, kad to nebus, kad tokiems projektams lėšos jau yra paskirstytos“, – sakė I. Džiaugienė.
Ar projektas dar reikalingas?
Šiaulių laisvosios ekonominės zonos bendrovės vadovas Artūras Klangauskas vienareikšmiai teigia, jog geležinkelio atšaka būtina. Ji didintų LEZ patrauklumą investuotojams.
„Jeigu vėžė būtų, mes iš karto turėtume antrą investuotoją, – tvirtino „Šiaulių kraštui“ A. Klangauskas, per LEZ-o atidarymą prieš porą savaičių pasirašęs sutartį su pirmuoju investuotoju. – Potencialūs investuotojai, kurie užsiima metalo perdirbimo pramone, suinteresuoti galimybe žaliavas gabenti geležinkeliu. Jie pirmiausia klausia, ar į LEZ ateina geležinkelio atšaka.“
LEZ bendrovei vienai pačiai investuoti į geležinkelio atšaką būtų per brangu. Jis svarsto, jog tai ir ne Savivaldybės pečiams.
„Jeigu valstybei svarbu vystyti regionus, ji turėtų finansuoti tokius projektus“, – mano LEZ valdytojas.
Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Vidmantas Japertas „Šiaulių kraštui“ teigė, jog į klausimą, ar reikalingas Šiaulių viešasis logistikos centras, turi atsakyti Vyriausybė. Kitas reikalas, kaip Savivaldybė vykdo jai pavestą misiją įgyvendinti projektą.
„Logistikos centras buvo pripažintas valstybei svarbiu, įrašytas kaip svarbi grandis šalies logistikos sistemoje, tai reikia iš esmės klausti, ar Šiauliai dar toje grandinėje egzistuoja kaip centras, kuriam nacionaliniu mastu skiriami logistiniai uždaviniai? – sako V. Japertas. – Mano žiniomis, dėl Savivaldybės pasyvumo esame išbraukti iš tos grandinės.“
Kryptingo Savivaldybės darbo neįžvelgia, bet gal klysta, nes Rūmai jokios informacijos iš Savivaldybės neturi.
„Problema, jog Savivaldybėje neliko strateginio mąstymo kritinės masės, – sako V. Japertas. – Ne „Lietuvos geležinkelių“ bendrovės reikia klausti, ar tiestų vėžės atšaką, nes ne ji formuoja valstybės politiką.“
Jis primena, kad Šiauliai logistikos centrui steigti buvo pasirinkti kaip patogi nacionaliniu mastu teritorija kroviniams perkrauti. Tada kelta idėja, jog Šiauliai, turėdami sąsajų su Klaipėdos jūrų uostu, galėtų veikti kaip sausumos uostas kroviniams, judantiems iš Rytų, iš Kinijos į Šiaurės Europos šalis.
„Dėl to Šiauliams buvo rasta vieta šalies logistikos grandinėje, – tvirtino V. Japertas. – Bet ne Šiauliams spręsti, ar tie krovinių srautai didės.“
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
PROJEKTAS: Šiaulių miesto savivaldybė, pražiopsojusi europinę paramą Viešajam logistikos centrui, dabar ieško pinigų geležinkelio vėžei pritempti iki Laisvosios ekonominės zonos.
POREIKIS: Artūras Klangauskas, Šiaulių laisvosios ekonominės zonos bendrovės vadovas, tikina, jog geležinkelio atšaka būtina – didėtų zonos patrauklumas investuotojams.
Redakcijos archyvo nuotr.
SVARSTYMAI: Vicemeras Domas Griškevičius svarsto, jog vėžė bus niekinė be krovos infrastruktūros, o ją įrengti gal pavyktų Logistikos centrą pervadinus „smart parku“ , nes dabar jie remiami.
Susisiekimo ministro komentaras
Parama pražiopsota – vėžei pinigų skirti nėra pagrindo
Gedimino SAVICKIO (ELTA) nuotr.
Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius „Šiaulių kraštui“ komentavo situaciją raštu:
– Šiaulių viešojo logistikos centro statybos darbus buvo numatyta finansuoti iš 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų, tačiau dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos laiku neparengtų dokumentų ir neišspręstų klausimų dėl žemės, kurioje buvo numatyta įsteigti Logistikos centrą, perdavimo Šiaulių miesto savivaldybei Susisiekimo ministerija privalėjo projektui numatytą finansavimą perskirstyti kitiems projektams.
Suprantu dabartinės Šiaulių miesto savivaldybės vadovų norą vėl atgaivinti Šiaulių VLC kūrimo idėją ir tikėjimą jo svarba Šiaulių regionui. Tačiau 2014–2020 m. ES fondų lėšos, kurių šiuo finansiniu laikotarpiu transporto sektoriui skirta gerokai mažiau, nei reikia svarbiems projektams įgyvendinti, yra suplanuotos pagal Lietuvos ir ES prioritetus ir turi turėti kuo didesnę pridėtinę vertę ne tik Lietuvai, bet ir kitoms ES valstybėms narėms.
Pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programą, patvirtintą Europos Komisijos 2014 m. rugsėjo 8 d., didžiausia lėšų dalis skiriama TEN-T koridorių plėtrai, o Šiaulių įvairiarūšio terminalo finansavimas nėra numatytas.
Šiaulių VLC projekto plėtojimas aktualiausias Šiaulių miesto savivaldybei, Šiaulių laisvajai ekonominei zonai ir Šiaulių oro uostui, tačiau kitų Šiaulių regiono logistikos verslo bendrovių susidomėjimas Šiaulių VLC projektu mums nėra žinomas.
Priėmus sprendimą dėl „Rail Baltica“ vėžės statybos Panevėžio regione, nėra aiškus dabartinis Šiaulių VLC projekto poreikis, todėl reikalinga atlikti kaštų-naudos analizę ir įvardinti galimus projekto finansavimo šaltinius (Šiaulių m. savivaldybė ir privatūs investuotojai arba kiti šaltiniai).
Privažiuojamųjų geležinkelio kelių tiesimas, jų prijungimas prie viešosios geležinkelių infrastruktūros ir su tuo susijusių geležinkelio stočių plėtimas, modernizavimo ir statybos darbai pagal Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 22 straipsnio 2 dalį yra atliekami iš užsakovo lėšų.
Kadangi geležinkelio atšaka nuo Zoknių stoties iki Šiaulių LEZ teritorijos yra privažiuojamasis geležinkelio kelias, jos atkūrimas turėtų būti finansuojamas užsakovo (Šiaulių m. savivaldybės, Šiaulių LEZ valdymo bendrovės ar kitų užsakovų) lėšomis.
Atsižvelgiant į tai, kad ši geležinkelio atšaka nėra viešoji geležinkelio infrastruktūra, skirti valstybės biudžeto arba ES fondų lėšų jai atkurti nėra teisinio pagrindo.
Tiesa, AB „Lietuvos geležinkeliai“ galėtų svarstyti, ar tikslinga nuosavomis lėšomis iš dalies prisidėti prie geležinkelio atšakos iki Šiaulių LEZ teritorijos atkūrimo finansavimo, jeigu jai būtų pateikta informacija apie planuojamus krovinių srautus, jų mastą, prognozuojamų investicijų dydį ir galimas infrastruktūros priežiūros sąnaudas.
