
Naujausios
Buvusiame Kelmės dvare – konkursas apie dvarus
Kelmės krašto muziejuje, buvusiame dvare, surengtas konkursas „Dvarų vaidmuo istorijoje“, kuriame dalyvavo penkios moksleivių komandos. Geriausiai sekėsi Kelmės Jono Graičiūno gimnazijos moksleiviams.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
Į Kelmės krašto muziejų, buvusį dvarą, į konkursą „Dvarų vaidmuo istorijoje“ susirinkę moksleiviai ir jų mokytojai pirmiausia buvo pakviesti į menę. Skambėjo iškilminga muzika, šoko Kelmės Jono Graičiūno gimnazijos moksleivės Goda Dzevintauskaitė ir Evelina Palubinskytė. Dvaro ponas ir ponia (Kelmės Jono Graičiūno gimnazijos moksleiviai Eimantė Korytė ir Armandas Druktenis) sveikino vienas kitą ir konkurso dalyvius.
„Gyvenk ilgai. Lai tavo laikas per daugel amžių nesibaigia“, – į dvaro poną kreipėsi ponia. „Leisk pabučiuoti jūsų ranką, kurioj aušra vėsos suranda“, – atsakė ponas.
Ponai džiaugėsi matydami būrį jaunų žmonių viename seniausių Lietuvos dvarų, kuris XV amžiuje priklausė Lietuvos didžiosios kunigaikštystės didžiajam kunigaikščiui Aleksandrui. 1591 metais Kelmės dvaras atiteko didikams Gruževskiams, kilusiems nuo Lenkijos. Didikai dvarą valdė daugiau kaip 300 metų.
Po į istorinę praeitį nukėlusio renginio pradžios prasidėjo rimtas darbas.
Kiekviena komanda pristatė po vieną Lietuvos dvarą. Kelmės Jono Graičiūno ir Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazijos komandos supažindino su Plungės dvaru, kuriame veikia žemaičių dailės muziejus, didesniu negu 58 hektarų parku ir Perkūno ąžuolu, neogotikinėmis arklidėmis, žirgynu. Nors Plungės dvaras minimas nuo 1565 metų, labiausiai jį išgarsino Oginskiai XIX amžiuje, dvarą pavertę savo rezidenciniais rūmais.
Pakražančio gimnazijos komanda pristatė Pakruojo dvarą su mistiškomis istorijomis, prasidėjusiomis nuo jo šeimininko, žiauriojo barono fon Ropo mirties. Net sovietmečiu su šiuo dvaru sietos netikėtos mirtys. Tvirtinama, jog ir dabar nei iš šio, nei iš to dvare atsidaro langai, girdisi žingsniai, užsidega šviesa.
Pakruojo dvare veikia Gyvasis muziejus, suteikiantis galimybę grįžti šimtą metų atgal ir tapti tikrais dvariškiais, išbandyti dvaro gyvenimą su ūkio darbais, žirgais, parfumeriu Žaku, aludario pasakojimais, kalvio meistriškumu ir panašiai.
Apie Palangos dvarą, 2008 metais paskelbtą kultūros paminklu, kalbėjo Šaukėnų Vlado Pūtvio-Putvinskio moksleivių komanda.
Dvaras įkurtas palyginti neseniai, tik XIX amžiaus viduryje, grafo Juozapo Tiškevičiaus. Jo senelis Mykolas Juozapas Tiškevičius 1824 metų liepos 13 dieną nusipirko Palangą ir aplinkines valdas. Dvaro rūmuose įkurtas Palangos gintaro muziejus, aplinkui – Botanikos parkas, išlikusi Birutės kalno koplyčia.
Tiškevičiai dvare gyveno iki 1941 metų. Paskutinis grafų įpėdinis Alfredas Marija Tiškevičius gyveno ir mirė Varšuvoje, jam 1997 metų gegužės 22 dieną suteiktas Palangos garbės piliečio vardas.
Kelmės „Kražantės“ pagrindinės mokyklos moksleivių komandos pasakojimas nukėlė į Siesikų dvarą su rūmais, „akademija“ vadinama mokykla, spirito varykla, svirnu, paukštide, kumetynu ir parku Ukmergės rajone.
1999 metais Siesikų dvaras buvo išnuomotas naujam šeimininkui Audriui Matulaičiui. Jis pasirūpino restauruoti spirito varyklos pastatą, sutvarkyti ežero pakrantę ir dalį teritorijos. A. Matulaitis kiek įmanydamas stengėsi dvarui sugrąžinti renesanso stilių, tūrius ir planą, o restauravimo darbus prižiūri architektė Gražina Kirdeikienė.
Antroje konkurso dalyje moksleiviai turėjo atsakyti į 30 klausimų, susijusių su Kelmės rajono dvarais, pavyzdžiui, kuriame iš dvarų Jonas Jablonskis parašė pirmąją lietuvių kalbos gramatiką, kokio krikščioniško tikėjimo šalininkai buvo Kelmės dvarininkai Gruževskiai, kurį dvarą valdė net penkios Radvilų kartos, kuriam Lietuvos didikui už didelius nuopelnus LDK kunigaikštis Žygimantas Augustas dovanojo Kražius „amžinai nuosavybei“.
Trečioji dalis – vaizdinė. Moksleiviams buvo demonstruojamos skaidrės su dvarų herbais, dvarų, dvarininkų nuotraukomis, klausimais, jiems reikėjo atsakyti, kas skaidrėse įamžinta, ko klausiama.
Suskaičiavus visų konkurso dalių rezultatus nugalėjo Kelmės Jono Graičiūno gimnazijos komanda, antri liko moksleiviai iš Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazijos, trečia – Šaukėnų Vlado Pūtvio-Putvinskio gimnazijos komanda. Nugalėtojams ir prizininkams įteikti diplomai, visiems dalyvavusiems – padėkos.
Kelmės krašto muziejaus direktorė Danutė Žalpienė sakė, jog mokinių konkursui apie dvarų vaidmenį istorijoje norėjosi suteikti nors šiek tiek dvariškumo, patriotiškumo dvasios.
Moksleivių konkursą „Dvarų vaidmuo istorijoje“ surengė Švietimo, kultūros ir sporto skyrius, Kelmės krašto muziejus.
Autorės nuotr.
KOMANDA: Mokinių konkurso „Dvarų vaidmuo istorijoje“ nugalėtoja tapo Kelmės Jono Graičiūno gimnazijos komanda (mokytoja Rima Servienė).
DVARAI: Konkurso dalyvius pasveikino dvaro ponia ir ponas (Kelmės Jono Graičiūno gimnazijos moksleiviai Eimantė Korytė ir Armandas Druktenis).