
Naujausios
Ūkininkai prabilo apie žemės ūkio genocidą
Pirmadienį Joniškyje susirinkę Šiaurės Lietuvos žemdirbiai, pasipiktinę vykdomu „žemės ūkio genocidu“, priėmė rezoliuciją, pagal kurią reikalaujama proporcingai skirstyti europinę paramą ūkių valdoms modernizuoti ir jauniesiems ūkininkams, tikslingai remti žaliavinio pieno tiekėjus, neliberalizuoti žemės pardavimo tvarkos, kuri šiuo metu turi tinkamus saugiklius.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Valdžia kaltinama trumparegiškumu
Lietuvos kaimo plėtros programoje kalbama apie konkurencingumo didinimą visuose šalies regionuose visų tipų ūkiuose, tačiau paramos skyrimo taisyklės daržininkystę, pienininkystę, galvijų auginimą pavertė ne tiek prioritetinėmis, kaip anksčiau skelbta, kiek dominuojančiomis šakomis.
Taip susirinkime tvirtino Ūkininkų sąjungos Šiaulių rajono skyriaus pirmininkas Raimundas Juknevičius, pažymėjęs, kad iš tiesų tie patys smulkesni – nuo 30 iki 100 karvių – pienininkystės ūkiai negalėjo dalyvauti valdų modernizavimo programose, nes nepasiekė ekonominio gyvybingumo, o daržovių augintojai bei sodininkai liko nuskriausti, kai paaiškėjo, kad 30 milijonų eurų paramą galėję gauti vos trys subjektai.
10 milijonų eurų vieno augintojo žieminiams šiltnamiams – pernelyg didelė prabanga ir valdžios trumparegiškumas.
„Kokia bus užaugintos produkcijos savikaina? Juk iš Ispanijos parvežti pomidorus kainuos penkis kartus pigiau, – skaičiavo Joniškio rajono ūkininkas Romas Karūžna. – Nusikaltimas žlugdyti augalininkystę, kuri net per krizę „ištraukė“ Lietuvos ekonomiką. Panašu, kad valstybė pjauna šaką, ant kurios sėdi, nors atvirkščiai – kur gaunamas pelnas, ten turėtų investuoti.“
Siūlė priimti Žemės nuomos įstatymą
Ūkininkų sąjungos Pasvalio rajono skyriaus pirmininkas Vilhelminas Janušonis siūlė parengti ir priimti Žemės nuomos įstatymą, pagal kurį nuomos kaina būtų „pririšta“ prie kasmet svyruojančios grūdų supirkimo kainos. Taip, anot ūkininko, daroma Prancūzijoje, ir išvengiama žemės nuomotojų tarpusavio galynėjimosi dėl nuomos dydžio.
Ūkininkai kalbėjo apie vykdomą žemės ūkio genocidą, nes ketinama liberalizuoti žemės pardavimą. Iki šiol veikiantys saugikliai kažkam pasirodė esantys per daug griežti.
„Atidarysime Pandoros skrynią: paskutiniai jauni žmonės išvažiuos, nes negalės patys įsigyti žemės, konkuruodami su turtingais užsieniečiais, seni žmonės kaimuose išmirs“, – niūrų ateities vaizdą piešė Ūkininkų sąjungos pirmininko pavaduotoja, Joniškio skyriaus pirmininkė Lilija Šermukšnienė.
Derlingų rajonų ūkiai paramos negavo
Susirinkusieji priėmė Šiaurės Lietuvos žemdirbių susirinkimo rezoliuciją, kurią adresavo Žemės ūkio ministrei Virginijai Baltraitienei, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkui Sauliui Bucevičiui ir Antikorupcijos komisijos pirmininkui Vitalijui Gailiui. Pastarajam ir Kaimo reikalų komiteto nariui Kaziui Starkevičiui, dalyvavusiems susirinkime, dokumentas buvo iškart įteiktas.
Rezoliucijoje teigiama, kad per dvejus metus jau išdalyta beveik pusė 2014–2020 metų laikotarpiu Lietuvai skiriamos europinės paramos jauniesiems ūkininkams, tačiau didžioji jos dalis nukeliaus į nederlingas žemes, o intensyvesnio derlingumo Joniškio, Akmenės, Pakruojo, Kėdainių, Panevėžio, Raseinių, Šakių, Šiaulių rajonų ūkininkai paramos visai negavo. Ilgalaikėje perspektyvoje paremti ūkiai nebus gyvybingi, nes projektai kuria tik gražią viziją be realaus pagrindo.
Panašios tendencijos ir skirstant lėšas žemės ūkio valdoms modernizuoti. Todėl reikalaujama sustabdyti numatytą paraiškų rinkimą, paskelbti statistinę informaciją apie paramos skyrimą nuo 2014 metų, ją išanalizuoti ir, padarius išvadas, rengti naujas paramos skyrimo taisykles.
Prašoma neliberalizuoti žemės pardavimo
Rezoliucijoje raginama imtis sprendimų, kad žaliavinio pieno supirkimo kaina iš dabar žemiausios pozicijos Europos Sąjungoje priartėtų prie vidutinės.
Žemdirbiai piktinasi valdžios noru liberalizuoti žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo tvarką, kuri gali paskatinti susiformavusių ūkių griūtį. Jau šiuo metu jaučiamas investicinio ne žemės ūkio kilmės kapitalo skverbimosi suaktyvėjimas, siekiant įsigyti žemės ir vėliau pelningai ją nuomoti arba, suformavus nemažus masyvus, parduoti kaip naują ūkį.
Atkreipiamas dėmesys, kad pagal rengiamą Dirvožemio apsaugos įstatymą ūkininkai reguliariai privalės atlikti cheminius žemės tyrimus. Manoma, kad po kilniais tikslais saugoti gamtą slepiasi tam tikrų tarnybų norai užsidirbti žemdirbių sąskaita.
Žemdirbiai perspėja: jei nebus atsižvelgta į jų pastabas, pasiliekantys teisę rengti piketus arba streiką.
Autorės nuotr.
NUOMONĖ: Joniškio rajono ūkininkas Romas Karūžna (antras iš dešinės) teigė, kad nusikaltimas yra žlugdyti augalininkystę, kuri net per krizę „ištraukė“ Lietuvos ekonomiką.
SKRIAUDA: Ūkininkų sąjungos Šiaulių rajono skyriaus pirmininkas Raimundas Juknevičius pastebėjo, kad daržovių augintojai bei sodininkai liko nuskriausti, kai paaiškėjo, jog 30 milijonų eurų paramą galėję gauti vos trys subjektai.