R. Bekinčio išpažintis aukų artimiesiems sukėlė skausmą

R. Be­kin­čio iš­pa­žin­tis au­kų ar­ti­mie­siems su­kė­lė skaus­mą

Kra­žiuo­se ke­tu­rias mo­te­ris nu­žu­dęs 58 me­tų Ri­man­tas Be­kin­tis pri­si­pa­ži­no nu­žu­dęs dar po­rą Kra­žių se­niū­ni­jos gy­ven­to­jų. Apie nu­žu­dy­mą nė neį­ta­rę, kaip mi­ru­sius na­tū­ra­lia mir­ti­mi sa­vo ar­ti­muo­sius pa­lai­do­ję kra­žiš­kiai šian­dien iš­gy­ve­na nau­ją siau­bą. Kai ku­rie sa­ko, jog ge­riau bū­tų ne­su­ži­no­ję, nes bai­su apie tai kal­bė­ti su vai­kai­čiais ir pro­vai­kai­čiais.

Re­gi­na MUS­NEC­KIE­NĖ

reginamus@skrastas.lt

Sep­ty­nios atim­tos gy­vy­bės

Se­nu­tę Anykš­čių ra­jo­ne nu­kan­ki­nęs, dvy­li­ka kar­tų teis­tas ir ke­tu­rias mo­te­ris Kra­žiuo­se per ke­lias die­nas nu­žu­dęs Ri­man­tas Be­kin­tis dar „pra­tur­ti­no“ sa­vo kri­mi­na­li­nę biog­ra­fi­ją. Pri­si­pa­ži­no 2007 ir 2012 me­tais nu­žu­dęs dar po­rą Kra­žių se­niū­ni­jos gy­ven­to­jų.

Prieš de­vy­ne­rius me­tus Kra­žių se­niū­ni­jos Pu­pė­nų kai­me jis ga­li­mai nu­žu­dė 62 me­tų ūki­nin­ką. Dau­giau kaip prieš tre­jus me­tus atė­mė gy­vy­bę 82 me­tų So­da­lės kai­mo gy­ven­to­jai. Da­bar jo są­ži­nę tu­rė­tų slėg­ti sep­ty­nios smur­ti­nės mir­tys.

Ta­čiau nu­si­kal­tė­lis apie tai kal­ba ra­miai. Pa­rei­gū­nai ne­pas­te­bi, kad jis ap­gai­les­tau­tų. Pa­si­pa­sa­ko­jo apie sa­vo va­gys­tes ir ki­tus smul­kes­nius nu­si­kal­ti­mus. Pa­sak pa­rei­gū­nų, nu­si­kal­tė­lis, ma­tyt, at­vi­rau­ja, nes jam jau vis­kas tas pats.

Dėl žu­dy­nių Kra­žiuo­se šiuo me­tu suim­tą R. Be­kin­tį, įta­rus dar dviem nu­žu­dy­mais, ir ke­liais leng­ves­niais nu­si­kal­ti­mais, pa­rei­gū­nai at­ve­žė į Kra­žius ir Kra­žių apy­lin­kes at­lik­ti pa­ro­dy­mų pa­tik­ri­ni­mo.

Kel­mės ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to vir­ši­nin­kas Ro­ber­tas Jag­mi­nas in­for­ma­vo, kad nu­žu­dy­tų­jų ar­ti­mie­siems ne­ki­lo įta­ri­mų, kad jie ga­li bū­ti mi­rę dėl smur­to. Du­rys bu­vo už­ka­bin­tos iš vi­daus. Smur­to po­žy­mių ant kū­no ne­si­ma­tė. Abu žmo­nės bu­vo jau se­ny­vo am­žiaus. Me­di­ci­ni­nė­se kor­te­lė­se bu­vo už­fik­suo­ta ne­ma­žai li­gų. Na­muo­se at­ro­dė tvar­kin­ga. Ne­pas­te­bė­ta, kad ko nors bū­tų ieš­ko­ta.

To­dėl nei ar­ti­mie­ji, nei po­li­ci­ja ne­rei­ka­la­vo teis­mo me­di­ci­nos eks­per­tų iš­va­dų. Šei­mos gy­dy­to­jai pa­ra­šė pa­žy­mas, ir ar­ti­mie­ji šiuos žmo­nes pa­lai­do­jo kaip mi­ru­sius na­tū­ra­lia mir­ti­mi.

Pa­sak vir­ši­nin­ko, šiuo me­tu ieš­ko­ma dau­giau žmog­žu­dys­tes pa­tvir­ti­nan­čių įro­dy­mų, bu­vo ap­klaus­ti ar­ti­mie­ji. Dau­ge­lis po­žy­mių ro­do, jog R. Be­kin­čio pri­si­pa­ži­ni­mas nė­ra me­la­gin­gas. Neat­me­ta­ma, jog ga­li tek­ti eks­hu­muo­ti ir kū­nus.

Pa­si­ge­do tik dra­bu­žių ir pa­ta­ly­nės

Kra­žiuo­se gy­ve­nan­ti Va­le­ri­ja Za­ka­rie­nė sun­kiai tram­do jaus­mus, kal­bė­da­ma apie 2007-ai­siais nu­žu­dy­tą sa­vo bro­lį Alek­są. Ir ji, ir ki­ti ar­ti­mie­ji bu­vo įsi­ti­ki­nę, jog 62 me­tų vy­ras mi­rė leng­va mir­ti­mi, su­sto­jus šir­džiai.

Bro­lis gy­ve­no 5 ki­lo­met­rai nuo Kra­žių Pu­pė­nų kai­me. Ten jos tė­vų na­mai. Bro­lis bu­vo su­grį­žęs į tė­viš­kę. Ne­to­lie­se, ki­ta­me kai­me, gy­ve­no jos duk­ra. Ji kar­tais ap­lan­ky­da­vo dė­dę. Pas bro­lį nu­va­žiuo­da­vo ir po­nia Va­le­ri­ja, ir jo sū­nus. Ar­ti­mie­ji sa­ko nie­kuo­met ne­pas­te­bė­ję, kad pas jį daž­nai lan­ky­tų­si R. Be­kin­tis. Gal tik po­rą kar­tų yra pa­dė­jęs prie ūkio dar­bų. Bro­lis lai­kė ne­ma­žai gy­vu­lių, tu­rė­jo že­mės.

Bu­vo rug­sė­jo mė­nuo, kai pa­skam­bi­no su­ne­ri­mu­si po­nios Va­le­ri­jos duk­ra. Jos kai­my­nas iš jos dė­dės Alek­so no­rė­jo pirk­ti te­ly­čią. Nuė­jo vie­ną die­ną – nie­kas neį­lei­do. Nuė­jo ki­tą – vėl tas pa­ts. Įs­pė­jo ar­ti­muo­sius: „Žiū­rė­kit, ten kaž­kas ne­ge­rai.“

V. Za­ka­rie­nė su sa­vo vy­ru, pa­kvie­tę dar vie­ną gi­mi­nai­tį, nu­va­žia­vo į bro­lio na­mus. Nie­kas neį­lei­do. Du­rys bu­vo už­ka­bin­tos iš vi­daus.

„Pro lan­gą pa­ma­tė­me bro­lį gu­lin­tį lo­vo­je. Net ne­nu­siė­męs aki­nių. Ša­lia lo­vos nu­kri­tęs laik­raš­tis. Vie­na ran­ka nu­svi­ru­si, ki­ta – ant krū­ti­nės.“

Išė­mę lan­go stik­lą ar­ti­mie­ji pa­te­ko į vi­dų. At­ka­bi­no du­ris. So­dy­bos šei­mi­nin­ko vei­das bu­vo iš­ti­nęs. Ne­be­ro­dė jo­kių gy­vy­bės po­žy­mių.

Ar­ti­mie­ji pa­kvie­tė po­li­ci­ją. Pa­rei­gū­nai nie­ko įtar­ti­no ne­pas­te­bė­jo. Mi­ru­sy­sis tu­rė­jo pro­ble­mų dėl šir­dies. Vi­si pa­ma­nė, jog mi­rė su­sto­jus šir­džiai. Šei­mos gy­dy­to­ja pa­ra­šė pa­žy­mą. Vy­ras bu­vo pa­lai­do­tas.

Tik, kai tvar­kė mi­ru­sio­jo na­mą, V. Za­ka­rie­nė sa­ko pa­si­ge­du­si kai ku­rių bro­lio daik­tų. Jis tu­rė­jo ke­le­tą kos­tiu­mų, ki­tų nau­jų rū­bų, nau­jos pa­ta­ly­nės. Šių daik­tų kaž­ko­dėl ne­ra­do.

Be to, bro­lis vi­suo­met tu­rė­da­vęs pi­ni­gų. Gau­da­vo išanks­ti­nę pen­si­ją, iš­mo­ką už anks­ty­vą pa­si­trau­ki­mą iš že­mės ūkio ga­my­bos. Ta­čiau ant sta­lo ra­do tik pa­dė­tų smul­kių pi­ni­gų. Pa­gal­vo­ju­si, kur din­go pi­ni­gai ir pa­ta­ly­nė. Bet fak­tai, kad nie­kur ne­bu­vo din­gęs nau­jas te­le­vi­zo­rius, ben­zi­ni­nis pjūk­las, nau­ja vo­nia, at­me­tė įta­ri­mus, jog pa­si­dar­buo­ta va­gies.

Skaus­mą pri­kė­lė iš nau­jo

„Mes taip ti­kė­jo­me, kad bro­lis mi­rė leng­va mir­ti­mi, su­sto­jus šir­džiai, – prisimena V. Za­ka­rie­nė. – Jau bu­vo­me su­si­tai­kę su ne­tek­ti­mi. Vis dėl­to praė­jo de­vy­ne­ri me­tai. Kai paaiš­kė­jo, jog bu­vo nuo­di­ja­mas, o pa­skui už­du­sin­tas, už­spau­dus bur­ną, pa­ju­to­me di­džiu­lį skaus­mą. Tar­si lai­do­tu­me žmo­gų iš nau­jo.“

Nu­žu­dy­to­jo ar­ti­mie­ji prie Kra­žių ka­pi­nė­se esan­čios kop­ly­čios, ku­rio­je jis bu­vo pa­šar­vo­tas, lai­do­tu­vių die­ną ma­tė sto­vin­tį R. Be­kin­tį.

82 me­tų So­da­lės kai­mo gy­ven­to­ja sa­vo na­muo­se ras­ta mi­ru­si 2012 me­tais. Mo­te­ris ras­ta sa­vo na­mų vir­tu­vė­je, nu­kri­tu­si nuo kė­dės. Du­rys bu­vo taip pat už­ka­bin­tos iš vi­daus. Kaip paaiš­kė­jo da­bar, žu­di­kas vei­kiau­siai išė­jo per prieangį.

Tuo­met mi­ru­sią se­no­lę ra­du­siems ar­ti­mie­siems ne­ki­lo nė min­ties, kad ji ga­li bū­ti nu­žu­dy­ta. Ne­pas­te­bė­ta jo­kių smur­to žy­mių. Kū­ną iš­si­ve­žė lai­do­ji­mo fir­ma.

Kai prieš po­rą sa­vai­čių su­ži­no­jo, jog mo­te­ris ga­lė­jo bū­ti nu­žu­dy­ta elekt­ra, ar­ti­muo­sius iš­ti­ko šo­kas.

„Ge­riau bū­tu­me ne­ži­no­ję. Kaip apie tai pa­sa­ky­ti sa­vo vai­kams ir anū­kams? Nė­ra nie­ko bai­siau už nu­žu­dy­mą. Žu­di­kas ver­tas mir­ties baus­mės“, – mano se­no­lės duk­ra.

Redakcijos archyvo nuotr.

PRISIPAŽINIMAS: Keturis žmones nu­žu­dęs Ri­man­tas Be­kin­tis prisipažino seniau nužudęs dar du žmones.