
Naujausios
Bažnyčioms skirs 18 tūkstančių eurų
Savivaldybė parems bažnyčias. Padės joms įgyvendinti kai kuriuos su kultūros vertybių apsauga ir socialinėmis problemomis susijusius projektus. Šių metų biudžete tam tikslui numatyta 18 tūkstančių eurų.
Praėjusį trečiadienį rajono meras Vaclovas Andrulis apie tai informavo į Savivaldybę sukviestus klebonus.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Bažnyčios prašo 720 tūkstančių
Susitikime dalyvavo Kelmės dekanato klebonas dekanas liturg. lic. Mindaugas Grigalius, klebonai Remigijus Katilius, Eimutis Marcinkevičius, Rimantas Žaromskis, Donatas Klimašauskas, Vytautas Žvirzdinas, kunigas monsinjoras Gintas Sakavičius, kunigas Saulius Sausdravas, Kelmės evangelikų liuteronų bažnyčios bendruomenės pirmininkas Donatas Zavadskas.
Bendram pokalbiui ir susikaupusių problemų aptarimui rajono klebonus pakvietęs meras Vaclovas Andrulis supažindino su rajono Tarybos sprendimu parapijų projektams skirti 18 tūkstančių eurų. Religinės bendruomenės gali teikti įvairius projektus, susijusius su kultūros vertybių apsauga ir socialine veikla. Tačiau prie projekto įgyvendinimo turės prisidėti ir savo lėšomis.
Paraiškos užpildomos labai paprastai. Atsiskaitymas už projekto įgyvendinimą – taip pat nesudėtingas.
Rajono vadovas siūlė dvasininkams dažniau susitikti aptarti problemas, dalyvauti sprendžiant kaimų socialines problemas, nes kunigas kaimuose ir miesteliuose – autoritetas.
Klebonų iškeltos problemos ir jų prašymai padeda formuojant biudžetą. Galima pasverti, kiek lėšų skirti religinėms bendruomenėms.
„Praėjusiais metais gauta prašymų, kuriems įgyvendinti reikėtų 720 tūkstančių eurų, – sakė meras. – Žinoma Savivaldybė negali skirti tokių lėšų. Tačiau specialistai gali patarti, kur kreiptis, kam adresuoti projektus.“
Beviltiškiausia padėtis, pasak V. Andrulio, Užvenčio bažnyčioje. Medinės architektūros kultūros paveldo objektas nyksta. Patariama netgi uždaryti bažnyčią, nes tikintiesiems tokiame pastate nėra saugu. Užvenčio klebonas Donatas Klimašauskas juokavo, jog pavasarį galės aukoti Šv. Mišias lauke. Pavyzdžiui, Viekšniuose bažnyčia uždaryta. Mišios aukojamos kultūros namuose.
Suremontuoti bažnyčią reikėtų 923 tūkstančių eurų. Vien tyrimai kainuotų 25 tūkstančius.
Premjeras šiais metais žadėjo rasti lėšų bažnyčios remontui. V. Andrulis patikino važiuosiąs į sostinę su premjeru pasitarti, kaip padėti užventiškiams prikelti jų šventovę. Galbūt pavyks gauti lėšų bent bažnyčios atnaujinimo projektui, kuris kainuotų apie 85 tūkstančius eurų. Tačiau rizikinga rengti brangiai kainuojantį projektą, kol nėra garanto, kad jo įgyvendinimui bus skirtas finansavimas. Esą įstatymai griežtai reguliuoja lėšų skyrimą bažnyčioms.
Dvasininkus slegia buitinės problemos
Klebonai klausė, kokiems projektams bus teikiamas prioritetas – ar bažnyčios turto išsaugojimui, ar socialinei veiklai.
Jiems atsakyta, jog prioritetas kultūros paveldo išsaugojimas. O socialinius projektus bus galima finansuoti ir iš religinėms bendruomenėms skirtų, ir iš kitų lėšų.
Vaiguvos klebonas skundėsi, jog kiūra bažnyčios stogas. Be to, šventoriuje yra keletas senų papuvusių medžių. Kur gauti leidimą juos nupjauti?
Šaukėnų klebonas Eimutis Marcinkevičius tvirtino, jog pusę bažnyčios šventoriaus užima kapai. Ten palaidota Beržėnų dvaro savininkė Čapskienė ir daugiau Lietuvos istorijai svarbių asmenybių. Kapai – ne bažnyčios. Kas juos privalo tvarkyti?
Klebonai kėlė priešgaisrinių priemonių problemą, teigė, jog medžiai ardo bažnyčių pamatus, gadina sienas.
Savivaldybės atstovai paaiškino, jog leidimus pjauti medžius išduoda Savivaldybės ekologė R. Parnarauskienė. Dėl priešgaisrinės apsaugos reikėtų kreiptis į Kultūros paveldo departamentą. Jis turėtų skirti lėšų priešgaisrinei apsaugai. Ypač tai svarbu medinių bažnyčių šeimininkams.
O kitas smulkias problemas patarta spręsti kartu su seniūnais. Jie turi ir medžių pjovimo technikos, ir kitos įrangos. Turėtų padėti tvarkyti bažnyčių aplinką. Tvorų problemų meras nespręs.
Nėra kas suklijuotų žmones
Susitikime keltos ir kaimo moralinės bei socialinės problemos. Dvasininkai raginti pasinaudoti savo autoritetu ir padėti kaime jas spręsti. Vykdyti projektus, kuriuose dalyvautų socialinės rizikos šeimų vaikai. Didesniuose miesteliuose Kražiuose, Tytuvėnuose, Užventyje būtų galima steigti anoniminių alkoholikų grupeles, kad kuo daugiau žmonių išgytų.
Dvasininkai galėtų paskatinti ir vaikus globojančių šeimynų kūrimąsi.
Savivaldybė savo ruožtu padės iš asocialaus gyvenimo norinčioms ištrūkti šeimoms: finansuos jų keliones į sostinėje įsikūrusį Motinos ir vaiko centrą, globojamą „Carito“ organizacijos.
„Padėkite formuoti kitokią kultūrą, kad žmonės vieni kitiems už pagalbą neatsiskaitytų buteliu, kad negertų alkoholio prie vaikų, kad bent po truputį keistųsi bendruomenė,“ – prašė dvasininkų Savivaldybės administracijos direktorė Irena Sirusienė.
„Bus sudėtinga, nes daugeliui į kraują įaugęs gėrimas, – entuziazmu netryško Vaiguvos klebonas. – Pavyzdžiui, Vaiguvoje yra dvi parduotuvės. Prie jų automobiliais suvažiuoja jaunimas, pasileidžia garsią, trankią muziką ir taip bendrauja.“
„Kaimo parduotuvėlės sunkiai gyvena. Todėl alkoholį parduoda ir nepilnamečiams, – apgailestavo Užvenčio klebonas Donatas Klimašauskas. – Jeigu pasakai tėvams, jie pyksta: „Ko tu kišiesi? Čia mano vaikas. Mokykloje vaikas necenzūriniais žodžiais išplūsta mokytoją. Ši parašo motinai pastabą. O motina, užuot sudrausminusi sūnų, teisina: „Mano vaikas auga be tėčio.“
Per daug svetimais reikalais besirūpinantis klebonas tampa žandaru, – tvirtino ir kiti dvasininkai.
„Žmonėms labai trūksta užimtumo. Nėra klijų, kurie juos suklijuotų. Jie susitinka tik bažnyčioje ir turguje. Todėl nenuostabu, kad kas kaip išmano, taip leidžia laisvalaikį. Pavyzdžiui, Vilniuje renginių perteklius. Provincijoje nėra nei koncertų, nei spektaklių, nerodo kino filmų. Vienintelė išeiga žmogui į bažnyčią. Bet ir po bažnyčios galėtų būti kokių nors bendruomenę suburiančių pramogų,“ – kėlė problemas Kelmės dekanas Mindaugas Grigalius.
Savivaldybės atstovai pagguodė, jog šią problemą galbūt padės išspręsti statomas daugiafunkcis centras, kur žmonės galės sportuoti, žaisti boulingą, bendrauti, pasėdėti kavinukėje.
Autorės nuotr.
DISKUSIJA: Savivaldybės vadovų ir dvasininkų diskusijoje keltos ir turtinės, ir moralinės problemos.
POKALBIS: Po diskusijos dvasininkai kalbėjosi su mero pavaduotoju Izidoriumi Šimkumi.