Naujausios
Emigrantų gatvė
Kelmės rajono Grinių kaimo Užmedžių gatvė gali vadintis emigrantų gatve. Prieš keliolika metų šioje gatvėje augo 24 vaikai. Dabar beveik visi jie užsienyje.
Jauniausiems gatvės gyventojams – 52 metai. Tačiau ir jie galbūt išvažiuos pas vaikus.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Rima ir Kazys Užgrindžiai išaugino tris vaikus. Prieš Naujuosius metus ponia Rima skris į Angliją aplankyti dukros Linos. Jauna moteris laukiasi.
Ne Lietuvoje – visi Užgrindžių vaikai. Vyriausiasis Valdas kabinosi į gyvenimą Lietuvoje. Dirbo baldų įmonėje, vėliau tapo apsaugininku. Tačiau gaunamo atlyginimo užteko tik egzistencijai. Apie savą būstą negalėjo drįsti nė svajoti.
Nusprendė išvykti į Angliją. Jaunesnysis brolis Artūras ten jau dirbo. Valdas taip pat įsidarbino kalakutų fermoje.
Fermoje – daug lietuvių. Ne vienas mokytojas ar kitos profesijos atstovas su aukštuoju mokslu.
Dabar, prieš Kalėdas, kalakutai pradedami skersti. Darbas – sunkus, kenksmingas sveikatai, nes dirbama su cheminėmis medžiagomis.
Moka neblogai. Darbininkai gyvena vadinamuosiuose karavanuose. Nuoma – nebrangi. Daugiau uždarbio atlieka tikslui. O tikslą turi kiekvienas ten dirbantis lietuvis. Vieni svajoja apie geresnį darbą Anglijoje, kiti – užsidirbti ir grįžti į Lietuvą.
Valdas jau nusipirko sodybą Pakražantyje, netoli tėvų namų. Čia ketina kurti savo gyvenimą. Tačiau vėl teko važiuoti uždarbiauti. Išvyko į Švediją.
Valdas uždirbs pinigus, o jo tėvas Kazys remontuos neseniai nupirktą sodybą, prižiūrės ten jau paliktus pirmuosius sūnaus gyvulėlius – triušius ir šuniuką.
Užgrindžių Artūras savo likimo su Lietuva jau nebesieja. Lietuvoje įgijo aplinkos apsaugos inžinieriaus specialybę.
Prieš septynerius metus išskrido į Angliją. Dirbo toje pačioje kalakutų fermoje, vėliau persikėlė į Londoną. Atlieka vidaus apdailos darbus. Per dieną uždirba minimalų savo mamos mėnesio atlyginimą.
Praėjusią vasarą Artūras vedė. Žmona Inga iš Joniškio rajono. Su ja susipažino Anglijoje.
Inga dirbo senelių namuose. Mokėsi, todėl dabar ji – kineziterapeutė.
Jauna šeima ketina imti paskolą ir pirkti būstą Londone. Jų vaikai gims svetimoje šalyje.
Užgrindžių jauniausioji, Lina, jau ketveri metai gyvena Anglijoje. Į Lietuvą grįžti neketina, nors ir labai pasiilgsta Tėvynės. „Noriu namo! Noriu žiemos!“ – vis išsprūsta iš lūpų kalbantis su mama.
Savo gyvenimą Lina susiejo su latviu Valerijumi. Laukiasi vaikelio. Gyvena kaime, netoli Londono. Lina dvylika mylių važinėja į darbą viename iš Kembridžo viešbučių, kur dirba kambarinių vyresniąja.
Valerijus, pradėjęs nuo menkiau apmokamų darbų, baigė kursus ir gavo elektriko darbo.
Vieni savo namuose likę Rima ir Kazys Užgrindžiai – dabar jauniausi Užmedžių gatvės gyventojai. Perkopę per penkiasdešimtmetį žmonės mena, jog 2004 metais iš jų gatvės į mokyklą ėjo 24 vaikai. Dabar nė vieno nėra.
„Strodomskių trys vaikai Airijoje, Ledeikių du vaikai Anglijoje, Globių du vaikai Anglijoje, Švagdžių dukra – irgi Anglijoje“, – vardija tuos, kur žino, kokiam pasaulio pakrašty yra. Ne visus ir žino.
Emigruoja ne tik jauni. Šalia Užgrindžių sodybos stovi namas užžėlusiu taku. Jo šeimininkė jau kuris laikas dirba Vokietijoje. Iš kiekvienos jų gatvės trobos yra išvažiavusių.
Visoje Grinių gyvenvietėje rastum ne vieną tokią ištuštėjusią gatvelę. Kas Airijoje, Vokietijoje, kas Norvegijoje, Anglijoje, Švedijoje.
„Labai suspaudžia širdį, kai per šventes nėra šalia vaikų. Kai negali jiems padėti, kai sunku. Nebent patarimais... Jokie pinigai negali atstoti Tėvynės ir namų ilgesio. Sunku klausytis vaikų žodžių apie namų ilgesį, – mintimis dalijasi Rima. – Tačiau kartu ir nenoriu, kad vaikai grįžtų į šitą vargą...“
Moteris prisimena, kaip sunkiai ji augino vaikus. Atlyginimai – maži. Žemės – tik trys hektarai. Ūkio neišplėsi. Todėl vaikai ir stengėsi kuo greičiau apsieiti be tėvų paramos.
Į emigraciją kelius vaikams pramynė pats tėvas. Dar tuomet, kai Lietuva nepriklausė Europos Sąjungai, per vieną įdarbinimo agentūrą bandė įsidarbinti Anglijoje.
Už skolintus pinigus nusipirko lėktuvo bilietus. O nuskridus į Angliją neįleido. Per naktį palaikė sulaikymo kameroje, įsodino į lėktuvą ir parskraidino į Lietuvą.
Vėliau Kaziui pavyko gauti darbo Švedijoje. Vasaromis ten dirbo statybose. Kai paaugo sūnūs, veždavosi ir juos. Šalia tėvo vaikai išmoko visus darbus.
Dabar Užgrindžiai nesiskundžia gyvenimu. Savas būstas. Jo išlaikymas nedaug tekainuoja. Užsiaugina daržovių.
Rima dirba mokykloje valytoja ir džiaugiasi turėdama darbo. Kazys žiemą dirba kūriku.
Jeigu vaikai mato, kad tėvams ko nors trūksta, nuperka. Kazys džiaugiasi traktoriuku, kuriuo be vargo nupjauna žolę.
„Negalim reikalauti, kad jie grįžtų į Lietuvą, nors labai norėtųsi, kad vaikai gyventų čia pat, būtų prie šono, – svarsto Užgrindžiai. – Mes ir patys neišsižadame minties pas vaikus išvažiuoti. Kol dar turime jėgų, sveikatos...“
Taip svarsto ne vien Užgrindžiai. Daugelis emigrantų tėvų planuoja išvažiuoti pas vaikus.
Autorės nuotr.
GATVĖ: Ilga, apie kilometrą besitęsianti, Užmedžių gatvė iš abiejų pusių apstatyta senais ir naujesniais namais. Beveik visų sodybų šeimininkų vaikai – užsienyje.
TUŠTĖJIMAS: Kai kurių Lietuvos kaimų belikę tik pavadinimai. Ateina ir miestelių gatvių tuštėjimas.
LAUKIMAS: Rima ir Kazys Užgrindžiai, išauginę tris vaikus, nuolatos laukia namo grįžtančių vaikų.
Asmeninė nuotr.
AKIMIRKOS: Trumpos akimirkos, kai visa šeima kartu. Sūnūs Valdas ir Artūras (dešinėje), dukra Lina atskrido į mamos penkiasdešimtmetį.
