Naujausios
KOMENTARAS
Tamsoje – visos katės juodos
Loreta RIPSKYTĖ
Žurnalistė
Vos prieš savaitę nuo visų įmanomų centrų nutolęs, varganas ir užmarščiai pasmerktas Medvilionių dvaras Joniškio rajone tapo metafora to, kaip mes, Lietuvos piliečiai, o ypač – valdžios žmonės, supranta valstybingumą, kur deda jo atraminius polius ir mato praeities bei istorinės atminties įprasminimą.
Iš molio drėbtas šimtametis pastatas nebeatlaikė gamtos bei laiko, paliktas likimo ir stiklelio kilotojų valioje. Ten, kur kadaise gimė vienas pirmųjų Lietuvoje teatro spektaklių, kur diskutavo Povilas Višinskis, Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, kur rikiavosi knygų lentynos, buvo slepiama lietuviška literatūra, dabar mėtosi šiukšlės ir alkoholio buteliai.
Tai – tam tikros visuomenės dalies požiūris ir santykis su aplinka. Nenoras ar negebėjimas pažinti savo šaknų. Kartkartėmis tuos butelius surenka seniūnijos siųsti darbininkai.
Net jeigu name niekas negyvena, jis turi galimybę stovėti daugelį metų. Bet kažkam prisireikė langų, kažkam – krosnies ar medienos, paskui jau galima ir šiukšles palikti.
Tačiau ar ne panašus ir rajono valdžios žvilgsnis? Juk pabijojus, kad įgriuvus vienai sienų namas tapo pavojingas smalsiems landžiotojams, Savivaldybėje skubiai nutarta griauti.
Rajono Tarybos nariai sutartinai pakėlė rankas.
Dabar kai kurie jų teigia nė nežinoję, kad lemia S. Goeso dvaro likimą, nes sprendimo projekte buvo įrašas tik apie gyvenamąjį namą, o kam jis priklausė, nenurodyta.
Prieš parengiant sprendimo projektą nesikonsultuota su paveldosaugos specialiste ar nekilnojamojo paveldo vertinimo taryba.
XIX amžiaus statinys iki šiol nepateko tarp saugotinų paveldo objektų, nors molinės architektūros maža teišlikę, tokių greitai bus galima ieškoti kaip adatos šieno vežime.
Tamsoje, žinia, visos katės juodos.
Lengva ranka nutarta su žeme sulyginti šiame Šiaurės Lietuvos krašte ręstus valstybingumo ir lietuvybės pamatus.
Stanislovas von Goesas, Lietuvos nacionalinio judėjimo dalyvis, visuomenės veikėjas, švietėjas, mecenatas, įsigijęs apleistą 100 dešimtinių Medvilionių dvarą, dar XIX amžiuje čia pastatė naują molinį, dideliais langais, šešių kambarių dengtą čerpėmis namą, sutvarkė tvenkinį, įveisė didelį sodą.
Drauge su seserimi Terese Stanislovas von Goesas gyveno ir ūkininkavo iki Pirmojo pasaulinio karo.
Spaudos draudimo metais Medvilioniai buvo saugi draudžiamųjų lietuviškų knygų slaptavietė. Knygoms platinti S.Goesas subūrė vietinius knygnešius, daugelis kurių buvo jo paties ūkyje dirbę patikimi samdomi darbininkai.
Stanislovas, Teresė ir Viktorija Goesai Medvilioniuose buvo sukaupę didelę biblioteką, kurią sudarė knygos lietuvių, rusų, lenkų, prancūzų kalbomis. Netrūko ir periodinės spaudos leidinių.
Keliolika metų prieš lietuviškos spaudos atgavimą savo namuose jie įkūrė slaptą mokyklą, kur Teresė beveik 20 metų mokė vaikus.
Savivaldybės administracijos direktorius sako, kad laikyti pastatą, pavyzdžiui, užkaltą lentomis arba užmūrytą plytomis, didesnė nepagarba negu jį nugriauti ir sutvarkyti parkelį.
Galimas ir toks požiūris. Būtent jis parodo prioritetus: kas yra svarbu – tuščia, problemų nekelianti vieta ar istorinio objekto išsaugojimas.
Beje, parką tvarkyti galima ir dabar, nieko nenugriovus. Ir prieš penkerius ar dešimt metų buvo galima, teritorija paskelbta neprivatizuotina.
Griauti visada lengviau nei statyti. Tam net numatyta pinigų iš Europos Sąjungos fondų. Savivaldybė tokį fondą randa. Renovacijai rasti nesugebėjo.
Du Pasaulinius karus atlaikęs pastatas laikinai užkonservuotas galėtų palaukti, kol galbūt atsivers fondai senajai molinei architektūrai.
Dabar teikiamas prioritetas mediniam paveldui. Tačiau ir medinis Daunoravos dvaras Joniškio rajone tebemerdi.
Pro tamsą šviesa neprasimuša.
Joniškio rajone valdantieji per 25-erius Nepriklausomybės metus nesutvarkė nė vieno buvusio dvaro.
Bajoriško gyvenimo ženklai atgyja tik ten, kur prisilietė privačių savininkų rankos, regioninio parko direkcija ar kitos įstaigos. Taip renovuoti Žagarės dvaro rūmai, atgijo Jakiškių dvaras.
Nenumatytas sutapimas: šiais metais sukanka 210 metų, kai 1805-ųjų gruodžio 18 dieną gimė Stanislovo Goeso tėvas, Juozapas Nikodemas Goesas – aktyvus Joniškio politikas, kartu su kitais joniškiečiais 1840–1841 metais atkovojęs Joniškio savivaldą.
Dabar toji savivalda bando pervažiuoti volu per jų atminimą.
Redakcijos archyvo nuotr.
