Kultūros paveldas už eurą niekam neįdomus

Kultūros paveldas už eurą niekam neįdomus

Kultūros paveldas už eurą niekam neįdomus

Šiaulių miesto savivaldybė vis dar tikisi, jog verslas pasiūlys, ką daryti su nebaigtu rekonstruoti Menų inkubatoriaus pastatu. Atiduotų nuomotis už 1 eurą, gal privatizuotų. Bet verslas neatsiliepia į Savivaldybės kvietimą, kuris paviešintas internete. Pati idėjų neturi. Tik apsaugą samdo  už 200 eurų kasdien.

Rūta JANKUVIENĖ

ruta@skrastas.lt

Į kvietimus – jokios reakcijos

Savivaldybės tinklalapyje dar rugpjūtį pasirodė skelbimas, jog nebaigtas rekonstruoti per 3,5 tūkstančio kvadratinių metrų ploto pastatas siūlomas verslui. Kviesta teikti idėjas, ką galima būtų čia įrengti.

Kvietimas pakartotas spalį, siūlymams terminas baigiasi šią savaitę.

„Kol kas nė vieno pasiūlymo nesulaukėme, – sakė „Šiaulių kraštui“ Eduardas Bivainis, Savivaldybės administracijos direktorius. – Nei kas skambino, nei užėjo pasidomėti. Gali būti, jog daug ką atbaido, kad pastatas turi kultūros paveldo statusą, jam taikomi apribojimai.“

Dar vasarą garsinta, jeigu verslas susidomėtų, Savivaldybė galėtų pastatą nuomoti ir už 1 simbolinį eurą, pavyzdžiui, 30 metų.

E. Bivainio teigimu, ne tik nuomos, visokie variantai diskutuojami.

„Galimas variantas – privatizuoti pastatą, – sakė direktorius. – Bet neaišku, kiek jis būtų įvertintas? Be to, privatizavimas nereiškia, kad jį ir nupirks iš karto, gali dar dešimt metų „stovėti“ privatizavimo sąraše.“

E. Bivainis įvardijo, jog galimas ir bendras su verslu projektas – per viešą ir privačią partnerystę. Pastatas – Savivaldybės, veikla – verslo.

„Svarbu, kad tik susidomėjimas būtų, – teigė jis. – Bet supraskime, kad veiklą ne prekeivis iš turgaus gali išvystyti, didelių investicijų reikia. Yra minčių ir naikinti kultūros paveldo statusą.“

Savivaldybė – be idėjų

Pati Savivaldybė su šiuo pastatu „nesieja jokių minčių“.

„Nėra varianto, kaip jį galima būtų panaudoti, pagal kokią paskirtį“, – sakė E. Bivainis.

Jo nuomone, kad Menų inkubatoriaus projektas buvo abejotinas, rodo ir verslo reakcija.

„Penkerius metus projektas vystytas, o kiek per tą laiką toje teritorijoje paslaugų įmonių įsikūrė? Nė vienos – tik gamybinės įmonės veikia, – teigė E. Bivainis. – Vadinasi, paslaugų verslas nemato tos teritorijos perspektyvos.“

Pastatui sandarinti pinigų nėra

Savivaldybė Menų inkubatoriui skirtą pastatą susigrąžino iš projekto administratorės Šiaulių regiono plėtros agentūros. Bet jis ir toliau žiojėja kiaurymėmis.

Nusamdyta tik saugos tarnyba pastatui saugoti. Per dieną sauga kainuoja 200 eurų.

Paveldosaugininkai agentūrai buvo teikę reikalavimą pastatą sandarinti. Nuėjo iki teismų, bet juos pralošė. Agentūra apsigynė, įrodžiusi, jog pastato priežiūrai neturėjo lėšų – Savivaldybė jų neskyrė.

Dabar pati Savivaldybė pastatui sandarinti neturi pinigų.

„Paveldosaugininkai supranta, jog lėšų nėra – turime suplanuoti kitų metų biudžete. Mes irgi esame situacijos įkaitai, – tikino E. Bivainis. – Be to, neaišku, kuo baigsis teismai su rangovu, statybininkai nėra perdavę mums visų medžiagų.“

Todėl negali pretenduoti nė į pagamintas stogo konstrukcijas.

Paveldas, bet apribojimai minimalūs

Rytis Budrys, Kultūros paveldo departamento Šiaulių skyriaus vadovas, patvirtino, jog neskubės Savivaldybei teikti reikalavimo sandarinti pastatą.

„Reikalavimas – kraštutinė priemonė, atsižvelgiame, kad pastato valdytojas pasikeitė, pirmiausia žiūrėsime, ar suplanuos lėšas biudžete“, – sakė R. Budrys.

Jis neigiamai vertina idėją naikinti 1911 metais Frenkelio fabrikui statytam pastatui paveldo statusą. Šį statusą jis įgijo pradėjus rengtis Menų inkubatoriaus projektui – pagal Šiaulių kultūros paveldo vertinimo tarybos vertinimą ir rekomendaciją.

Ar taryba pakeis savo nuostatą, R. Budrys labai abejoja. Tie patys ekspertai taryboje dirba, o nuo to laiko, kai pastatas buvo pripažintas kultūros vertybe, jo būklė pagerėjo.

„Apribojimai taikomi minimalūs – tik pastato išorei – ją reikia išsaugoti, o viduje galima daryti pertvarkas, – sakė paveldosaugininkas. – Tą sakėme ir verslininkams iš Klaipėdos, kurie šiuo pastatu domėjosi.“

Istorikė Birutė Salatkienė, vadovaujanti Šiaulių kultūros paveldo vertinimo tarybai, „Šiaulių kraštui“ pabrėžė, jog pastatas yra pramoninio paveldo komplekso dalis.

Tuo ir buvo motyvuotas sprendimas suteikti jam kultūros paveldo objekto statusą, o ne kokiais kitais „interesais“.

Verslininkai įžvelgia perspektyvą

Buvusioje „Elnio“ fabriko teritorijoje veikiančios bendrovės „TDL oda“ direktorius Algimantas Kačiuška prisimena, jog Menų inkubatoriaus pastate buvo avalynės gamybos cechas. Batai čia gaminti ir prieš karą.

Ar vėl čia galėtų būti vystoma gamyba, jis abejoja.

„Lengviau yra ką nors naujai pastatyti, negu nuo sienų pradėti, – sako A. Kačiuška. – Menų inkubatoriui taip pat buvo galima toje pačioje teritorijoje rasti tinkamesnį pastatą. Jeigu būtų buvęs pastatytas, būtų atsiradę, kam įsikurti. Valdovų rūmai irgi buvo kritikuojami, bet dabar jie yra.“

Jo nuomone, ši teritorija tik „sąlyginai yra gamybinė“.

„Teritorija – netoli ežero, po dvidešimt metų ji tikrai nebus pramoninė“, – įsitikinęs A. Kačiuška.

Šiaulių moterų verslininkių komiteto pirmininkė Gražina Garuolienė įžvelgia tos teritorijos perspektyvą, jeigu ji būtų siejama su jaunimo verslumu. Bet tam, jos nuomone, reikia Savivaldybės pastangų.

„Tegu tik pastato ir atiduoda jauniems verslininkams, – teigia verslininkė. – Įdomias veiklas galima vystyti: dailės, šokių mokyklas, parodų sales steigti – šimtai idėjų gali būti. Nuo idėjų generavimo reikia pradėti, o jauni žmonės turi daug idėjų.“

Jeigu Savivaldybė nori, kad jaunimas įsitvirtintų Šiauliuose, tai turi jiems ir pamatą padėti. Verslą pradėti nėra paprasta, reikia kapitalo, o jaunimas tam pinigų neturi.

Ar verslas imtųsi investuoti į siūlomą jam pastatą? Ar realu, kas ateitų?

„Viskas yra realu, mačiau vidury laukų iškilusius objektus, nors buvo tvirtinama, kad tai nerealu, – sakė G. Garuolienė. – Tik verslas nėra pinigų kapšas, vieta labai gera, bet reikia į ją ateiti su idėja. Gerai paskaičiuoti, ar įmonė bus pelninga, ar ateis grąža, nes mokesčius turi iš karto mokėti.“

Šiaulių pramonininkų asociacijos prezidentas Alvydas Stulpinas mano, jog neužtenka į verslininkus kreiptis tik per Savivaldybės tinklalapį.

„Tas pastatas yra perspektyvioje zonoje, ji yra senamiesčio dalis ir anksčiau ar vėliau bus atgaivinta“, – įsitikinęs A. Stulpinas.

Jeigu ten „kas įžengtų už 1 eurą, miestui bus tik pliusas – geriau, negu vėjas toliau šiukšles nešios“. Todėl, jo nuomone, reikia platinti tą idėją.

„Pritraukti investuotojus nelengva, – teigė verslininkas. – Problemą turime rimtą, ir visiems reikia įdėti daug sveikatos ir triūso, kad nedingtų tas pastatas nuo žemės paviršiaus. Turi Savivaldybės vadovai dirbti asmeniškai, o ne vien per internetinį puslapį.“

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

OBJEKTAS: Menų inkubatoriaus pastatas yra kultūros paveldo objektas – norima paveldo statusą naikinti, gal tada verslininkai susivilios?

STYGIUS: Savivaldybės administracijos direktorius Eduardas Bivainis sako: „Nėra variantų, kaip panaudoti pastatą.“

NUOMONĖ: Algimantas Kačiuška, „TDL oda“ direktorius, mano, jog pastatas gamybininkų nesudomins: „Ta vieta tik sąlyginai gamybinė, po dvidešimt metų čia pramonės tikrai nebus.“

PASIŪLYMAS: Gražina Garuolienė, bendrovės „Verslita“ vadovė, Šiaulių moterų verslininkių komiteto pirmininkė, siūlo Savivaldybei pastatą baigti statyti ir suteikti jaunųjų verslininkų veikloms.

PERSPEKTYVA: Alvydas Stulpinas, Šiaulių pramonininkų asociacijos prezidentas, įsitikinęs, jog „pastatas neturi dingti nuo žemės paviršiaus": „Ta teritorija – senamiesčio dalis, anksčiau ar vėliau bus atgaivinta.“

KAINA: Į šią nebaigtą statybą sukišta apie 2 milijonus litų, arba 600 tūkstančių eurų. Iš jų 400 tūkstančių eurų europinės paramos jau teko grąžinti, o dėl 200 tūkstančių dar teisiamasi su rangovais.