Naujausios
Kultūros provincijos mitą griauna „Dagilėlis“
Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ mini 25 metų įkūrimo sukaktį. Jubiliejiniai koncertai skambės Vilniuje, Šiauliuose, Kaune. Choro vadovas Remigijus Adomaitis, išugdęs šalyje ir pasaulyje aukščiausių įvertinimų pelniusį chorą, teigia: „Tai tik pradžia – dar tik įsibėgėjame.“
Rūta JANKUVIENĖ
Koncertais dalins „Angelų duoną“
Šiandien Vilniuje, Šv. Kotrynos bažnyčioje, skambės pirmasis jubiliejinis koncertas. Šiauliečius šventine programa „Dagilėlis“ džiugins sekmadienį – spalio 11 dieną, 16 valandą, Šv. Petro ir Pauliaus katedroje. Spalio 18 dieną choras koncertuos Kauno filharmonijoje.
„Dagilėlis“ kartu su maestro Donato Katkaus vadovaujamu Šv. Kristoforo kameriniu orkestru parengė šventinę programą „Angelų duona“. Į ją sudėti publikos ir pačių choristų mėgstamiausi kūriniai.
Programos pavadinimas neatsitiktinis – kinai šiauliečių chorą yra titulavę „angelų choru“.
Savo žiūrovą choras yra išsiugdęs ne tik Šiauliuose. Šiemet dalyvavo visuose didžiuosiuose Lietuvos muzikos festivaliuose: Pažaislio, Šv. Kristupo, M. K. Čiurlionio, Šv. Jokūbo. Festivalyje-konkurse „Mes – Lietuvos vaikai“ pripažintas geriausiu šalies vaikų choru, laimėjo „Grand Prix“.
Ištakos – berniukų choro tradicija
„Simboliškai minime choro 25-metį, – sako maestro R. Adomaitis. – „Dagilėlio“ pradžia – 1990 metų rugsėjis, bet Šiauliuose berniukų choro tradicija daug senesnė.“
Berniukų choro ištakas jis sieja su savo pirmtakų veikla. Šiauliuose berniukų choras egzistavo jau tarpukariu – prie Šv. Ignaco bažnyčios. Apie 1950-uosius chorą atkūrė chorvedys Petras Juodelė.
Vėliau ryškus blyksnis buvęs nuo 1965 metų, kai berniukų chorui ėmė vadovauti chorvedys Jeronimas Žitkevičius. Apie septynerius metus truko proveržis. Vėliau kas dveji metai keitėsi vadovai, veikla nutrūko. Apie dešimt metų berniukų choro Šiauliuose nebuvo.
„Vėliau chorą atkūrė Gintautas Misiukevičius. Išvažiavęs dirbti į Klaipėdą jis mane, tuomet baigiantį dirigavimo studijas, ir įkalbėjo važiuoti į Šiaulius dirbti su berniukų choru“, – prisimena R. Adomaitis.
Bet tą 1990 metų rudenį chorą jam reikėjo surinkti iš naujo. Rado tik būrelinę veiklą.
Daina rauna dvasines piktžoles
Pradėjęs burti chorą, ieškojo jam ir pavadinimo.
„Choras be pavadinimo, kaip žmogus be rūbo, – sako R. Adomaitis. – Dagilėlis – paukštis nedidelis, bet labai spalvingas, nuolat čiulbantis ir naikinantis piktžoles. Man tai simboliška: vaikai – nors maži, bet taip pat labai spalvingi, chore nuolat dainuoja, o savo dainomis naikina dvasines piktžoles.“
Į pirmąjį chorą buvo surinkęs apie 30 vaikų. Maestro žodžiais, būrelių sistema neleido „nieko ryškesnio pasiekti“. Todėl steigė choro studiją, mokė vaikus muzikinio rašto, groti instrumentais.
1999 metais įsteigta „Dagilėlio“ dainavimo mokykla tapo choro stabilumo pagrindu. Ją dabar lanko per 320 berniukų ir jaunuolių – nuo 6 iki 19 metų.
Kažkada nebuvo lengva miesto valdžiai įrodyti, kad tokios mokyklos reikia. Geriausi argumentai buvo laimėjimai tarptautiniuose konkursuose.
Pirmą kartą dar 1997 metais Vokietijoje buvo laimėta pirmoji vieta, o 1999 metais Italijoje laimėtas aukso medalis prilygo Europos chorų čempiono medaliui.
Vien užsienio šalyse choras pirmąsiais vietas ar „Grand Prix“ yra laimėjęs 12 tarptautinių konkursų.
Koncertiniame chore dabar dainuoja 100 berniukų ir jaunuolių. Yra dvi lygiavertės koncertinės sudėtys, su kuriomis maestro rengia atskiras programas.
„Stengiuosi, jog visi vaikai pajustų koncertavimo džiaugsmą, – dalijasi R. Adomaitis. – Kuo daugiau koncertuoja, kūrinių padainuoja, tuo labiau keičiasi ir jų mąstymas.“
Jo žodžiais, idealus choras yra tas, kuris siekia profesionalumo.
„Noriu, kad tai, ką vaikai atlieka, būtų maksimaliai profesionalu, – sako R. Adomaitis. – Ir žinau, kodėl to reikia – vaikai jaučia žymiai didesnį malonumą, nei kai atlieka kūrinį šiaip sau.“
Choristai yra puikūs vertintojai ir kritikai ne tik kitų, bet ir savo atžvilgiu: „Žino, kada koncertas pavyko, kada suskambėjo, o kada ne. Jeigu pavyko, patys yra laimingi – profesionalumas suteikia didžiulį vidinį pasitenkinimą.“
Ar choras jau yra viršūnėje?
„Dar tik pradžia, tik įsibėgėjame, pakilome iš žemo starto ir pradedame bėgti – dar daug reikia augti“, – įsitikinęs R. Adomaitis.
Jis džiaugiasi, kad choro mokyklą išėję jaunuoliai įgyja patirties, kokia ne visi suaugusieji gali pasigirti: ir muzikinio skonio ugdymo, ir kultūros, bendravimo, dvasinio augimo prasmėmis. Platesnę pasaulėžiūrą išugdo ir kitų kultūrų, šalių pažinimas.
„Matau, kad suaugę jie siekia kokybės ne tik muzikiniame gyvenime, bet ir savo gyvenime“, – džiaugiasi vadovas.
Unikalus choras keičia vertybinius orientyrus
„Dagilėlis“ ne vienerius metus bendradarbiauja su profesoriumi Donatu Katkumi ir jo vadovaujamu Šv. Kristoforo kameriniu orkestru.
„Dagilėlis“ – unikalus choras, nes keičia mūsų kultūros vertybinius orientyrus“, – pabrėžė profesorius „Šiaulių kraštui“.
Jo žodžiais, Lietuvoje prieš karą kultūros centras buvo Kaunas. Po to 60 metų – Vilnius, o visa kita buvo provincija. Šiauliai su „Dagilėliu“ yra kultūros centras.
„Žaviuosi, kad vaikai paverčiami artistais, – dalijosi įspūdžiu apie chorą maestro. – Jie – individualybės, bet kartu labai gerai dainuoja chore, kuriame reikia susiklausymo. Kiekvienas savaip atsiliepia į muzikavimą – tai unikaliausias dalykas.
Yra daug Vokietijos puikių berniukų chorų, nepaprastai gerai, švariai dainuojančių, bet tokios gyvybės, kokia yra „Dagilėlyje“, nesu matęs.“
Pabrėžė, jog tai yra milžiniškas vadovo nuopelnas, ypač imponuoja jo sugebėjimas su vaikais bendrauti per muziką.
D. Katkus nemano, kad choras „tik įsibėgėja": „Kai yra geras pedagogas, kai yra rimtas choristų atrankos principas, laimėjimams pasiekti nereikia 100 metų. Užtenka ir dešimties – o čia 25 metai – pati branda. Turiu omenyje vadovą, o vaikai yra amžini.“
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
REPETICIJA: Jubiliejinio koncerto išvakarėse – „dagilėlių“ repetecija.
VADOVAS: Choro vadovui Remigijui Adomaičiui „Dagilėlio“ sukaktis yra ir jo kūrybinės veiklos 25-metis.
Gedimino Savickio (ELTA) nuotr
ĮVERTINIMAS: Maestro Donatas Katkus „Dagilėlį“ vadina unikaliu choru: „Yra puikių berniukų chorų, gerai, švariai dainuojančių, bet tokios gyvybės, kaip „Dagilėlyje“, nesu matęs.“
