Naujausios
A. Sireikos populiariumo fenomenas ir partijų skurdas
Rūta JANKUVIENĖ
Šiauliuose partijos viena per kitą siūlo garsiam krepšinio treneriui Antanui Sireikai tapti jų kandidatu Seimo rinkimuose.
Tokio populiarumo priežastis – sena partijų liga. Jos niekaip nesugeba išsiugdyti asmenybių.
Viena vertus partijose daugėja narių. Per praeitus metus šalyje į partijas įstojo 1,3 tūkstančio piliečių. Jose iš viso dabar yra per 115 tūkstančių narių.
Partijų turtai taip pat nemenki – pernai jų lėšos sudarė 8,4 milijono eurų. Iš jų du trečdalius skyrė valstybė.
Tik klausimas, kodėl stojama į partijas? Ar tikimasi gauti darbo per partinę darbo biržą, ar aktyviai dalyvauti politiniame gyvenime?
Jeigu tik darbo, posto laukiama, tai iš tokio partinio, jokios naudos visuomenei. Nauda tik partijų skyrių vedliams, kad daugės palaikančių jų „liniją“. Neatsitiktinai jauniems ne vienoje partijoje yra sudėtinga prasiveržti į pirmas pozicijas.
Tėvynės sąjunga, kurios elektoratas vis labiau sensta ir kurią pagal reitingus jau aplenkė Liberalų sąjūdis, yra susivokusi, kad jaunas lyderis – tai šansas pačiai partijai išlikti politinėje arenoje. Ir Šiauliuose partijos skyriaus vadžias konservatoriai yra perdavę jauniems nariams.
Bet ir jiems iki autoritetų, vertinamų vietos bendruomenėje, dar reikia priaugti.
Todėl partijos vėl pradeda garsenybių „viliotinį“. Iš esmės tai yra kitokia „populizmo“ atmaina, padedanti susirinkti daugiau rinkėjų balsų.
Antra vertus, tai nėra blogis. Jeigu įžymybės vėliau nelieka tik frakcijų statistais, padeda partijoms stiprėti.
Pavyzdys – Liberalų sąjūdis, kuris tokią taktiką sėkmingai pritaikė jau ne per vienus rinkimus.
Taip žymi šachmatininkė Viktorija Čmilytė „pridėjo“ partiniam sąrašui balsų ir pati buvo išrinkta į Seimą. Verslininkas Antanas Guoga laimėjo liberalams vietą Europos Parlamente.
Su Vitalijumi Gailiumi liberalai laimėjo Seimo rinkimus Joniškio-Pakruojo vienmandatėje apygardoje, nors šiame krašte nebuvo populiarūs. Bet populiarus buvo V. Gailius.
Su konservatoriais per praeitus rinkimus į Seimą sėkmingai kandidatavo žymus krepšininkas Sergejus Jovaiša. Tik jis ir iki tol buvo partijos narys.
Dabar Šiaulių liberalai pirmieji ėmė dairytis į Antaną Sireiką. Pats treneris nustebęs, jog sulaukė pasiūlymų net iš „trijų-keturių partijų“.
Šiauliuose net socialdemokratai, kuriems lyg ir neturėtų stigti savų kandidatų, puoselėja idėją A. Sireiką iškelti kandidatu į Seimą vienmandatėje apygardoje.
Neatmestina, jog susiskaldę Šiaulių socdemai žaidžia ir partinį vidinį žaidimą. A. Sireiką priešpastato partijos bičiuliui buvusiam merui, vienam iš skyriaus lyderių Justinui Sartauskui.
Idėją iškėlė partinė grupė, priklausanti poskyriui, kuriam vadovauja skyriaus vadovybei nepaklusęs, vienašališkai prie valdančiosios koalicijos prisijungęs Domas Griškevičius.
Gal iš tiesų Šiauliuose partijoms, kurios jaučia, kad jų kandidatais rinkėjai nesusivilios, reikėtų susivienyti? Nebesukti galvos ir iškelti kurioje apygardoje vieną bendrą kandidatą – Antaną Sireiką. Šiauliai tikrai už jį balsuos, o Seime kaip nors juo pasidalins.
Juoba kad Šiauliuose tokią taktiką partijos sėkmingai pritaikė, kai pralošė tiesioginių mero rinkimų pirmąjį turą.
Kai į antrąjį turą išėjo nepartinis Artūras Visockas ir visuomenininku tapęs partijų išeivis Valerijus Simulik, partijos pastarajam atsuko nugarą ir viena per kitą puolė remti A. Visocką. Ragino savo elektoratą už jį balsuoti ir taip padėjo jam užsitikrinti balsų daugumą.
Partijos tikėjosi su A. Visocku priplaukti prie valdžios – ne visos priplaukė. Dabar gal ne viena net ir „priplaukusi“ graužiasi nagus, bet vargu ar prisipažins.
