Naujausios
Kražių šviesuolė sulaukė 99-erių
Praėjusį ketvirtadienį 99-ojo gimtadienio proga pagerbta Kražių šviesuolė Juzefa Ramanauskaitė, žinoma kaip tautosakos rinkinio „Kakarykalnio aidai“, knygų „Kad nepaklystume“ ir „Neklystanti konstitucija“ autorė.
Kražių „Carito“, įkurto J. Ramanauskaitės iniciatyva, moterys surengė aktyviai šios organizacijos veikloje dalyvavusiai šviesuolei suneštinę puotą. Prie puotos prisidėjo ir jos kaimynai Jurgilai bei seniūnijos darbuotojai. Suvažiavo nemažas būrys sveikintojų. Anksčiau čia klebonavęs kunigas Vytautas Gedvainis pagerbti kražiškės atvažiavo iš Pagėgių.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Pasirėmusi lazdele Juzefa sėdėjo prieš didžiulį būrį iš miesto atvažiavusių sveikintojų ir vietos kražiškių. Ant sienos jos garbei iš žalumynų nupinti du devynetai, prigludę šalia vienas kito ant lino rankšluosčio.
„Nesitikėjau tiek pagarbos. Nesu verta,“ – vėliau kuklinsis Juzefa.
Bet dabar, kai vienas po kito eina sveikintojai, visi ją giria, reiškia pagarbą ir džiaugiasi jos buvimu, iš Kražių šviesuolės veido dingsta nuovargis. Ji šmaikštauja. Šmaikštauja ir sveikintojai.
Šviesuolę sveikina rajono meras Vaclovas Andrulis, gyvenantis Kražiuose, ją jau daug metų pažįstantis, prisimenantis Juzefos virtų raugintų kopūstų skonį. Tuomet meras dar dirbo Kražių seniūnu, ir Juzefa buvo jaunesnė, stipresnė. Išvirdavo kopūstų su karštomis bulvėmis ir pakviesdavo visus seniūnijos darbuotojus pietų. Kopūstai – riebūs, geri.
„Carito“ veikloje aktyviai dalyvavusią Kražių šviesuolę iš Pagėgių atvažiavo pasveikinti klebonas Vytautas Gedvainis, prieš daugelį metų kunigavęs Kražiuose. Jis dėkojo Juzefai už maldas, kurios padeda visiems kražiškiams. „Kartais žmonės užaugina būrį vaikų, o senatvėje nėra kam vandens stiklinės paduoti. Jūs gyvenote viena, bet kiek žmonių jus myli ir gerbia, Jumis rūpinasi, „ – sakė kunigas.
Gražiai apie Kražių šviesuolę atsiliepė ir jaunas kunigas Aivaras Jurgilas. Jo tėvai – J. Ramanauskaitės kaimynai. Kartais paprašydavo sūnų pasaugoti ir prižiūrėti. Galbūt Juzefos tikėjimas ir maldos padėjo ir jam pasirinkti kunigo kelią.
Gėlėmis ir dovanomis garbaus gimtadienio sulaukusiąją pagerbė Kražių seniūnas Rolandas Karčiauskas ir seniūnijos socialinė darbuotoja Albina Zėringienė, Socialinių paslaugų tarnybos direktorė Aldona Kvintufelienė, „Carito“ vadovė Danutė Ambrozaitienė, rajono Tarybos narė, mokytoja Emilija Kvietkuvienė, perdavusi gėles ir linkėjimus ir nuo Seimo narės Almos Monkauskaitės, M. K. Sarbievijaus kultūros centro direktorė Lina Mikalajūnaitė.
Su ja atvykę kultūros centro darbuotojai Jurgita Gelumbickienė ir Augustinas Bartkevičius paskaitė ištrauką iš jos tautosakos rinkinio „Kakarykalnio aidai“ ir užtraukė pačios Juzefos tame rinkinyje užrašytą smagią liaudies dainą.
Sukaktuvininkė kvietė visus ją dažniau aplankyti, juokais barė rajono merą ir policijos atstovą, kad vis rečiau beužsuka į jos trobelę.
Kražių senbuvė pripratusi būti tarp žmonių. Kražiškiai jai brangūs. Jos tėviškė Pašilės parapijoje. Tačiau į tą kraštą jau užžėlę visi takai. Nebėra ryšių. O jai taip reikia kalbėtis, bendrauti, dalintis...
Džiaugiasi, jog bent kelioms valandoms pas ją užsuka socialinė darbuotoja. Ne tik sutvarko, bet pavasarį ir bulvelių pasodina. Juzefa bulves mėgsta. Suvalgo jų po kelis maišus. Sako, jog iš bulvių viską galima padaryti.
Savo gyvenimą Juzefa Ramanauskaitė vadina pyne, iš vargo supinta. Tėvai turėjo tik 5 desetinas (5,5 hektaro) žemės, o augino dešimt vaikų. Nors ir trūkumuose visi dešimt užaugo sveiki.
Abu tėvai mokėjo rašyti ir skaityti. Tad ir vaikai, pasak šviesuolės, į gyvenimą išėjo atvirom akim – mokėdami skaityti ir rašyti.
Juzefa būdama aštuonerių neteko mamos. Tėvas kitos moters nevedė, vaikams nenorėjo užtraukti vargo. Augino juos vienas. O po vienuolikos metų, kai Juzefai buvo devyniolika, paskui žmoną iškeliavo Amžinybėn.
Mirus tėvui, Juzefa išėjo tarnauti. Ponams ji ausdavo ir verpdavo. Taip, įsidarbindama vis pas kitą šeimininką, ir atėjo iki Kražių.
Pasikeitus laikams darbavosi darželyje ir pašte. Bet iki 45 metų savo kampo neturėjo. Tik sulaukusi brandaus amžiaus, pasiskolinusi 500 rublių, nusipirko mažą medinę trobelytę. Tada sako taip gerai, taip saugiai pasijutusi.
„Niekas iš čia manęs neišvarys. Nieko nebijau, nes savo trobelėje sėdžiu, po savo kiemelį vaikštau. Nekokie čia pakajai. Bet ir pati neištaiginga esu,“ – viename interviu „Kelmės kraštui“ sakė Juzefa.
Dabar savo trobelėje jau išgyveno 54 metus. Čia ji užaugino, globojo ir Amžinybėn palydėjo mirusios savo sesers neįgalų sūnų Albiniuką.
Čia gimė jos tautosakos rinkinys „Kakarykalnio aidai“, kurį išleido būdama aštuoniasdešimties metų.
Vėliau pasirodė jos publicistinių apmąstymų knyga „Kad nepaklystume“ ir „Neklystanti konstitucija“, kurioje teigiamas požiūris, jog norint būti doram pakanka laikytis dešimties Dievo įsakymų.
Ir sulaukusi 99 metų Juzefa dar be akinių skaito „Kelmės kraštą“ ir „Šiaulių kraštą“, klausosi radijo, žiūri televizijos laidas, turi savą nuomonę apie viską, kas vyksta Lietuvoje. „Lygsvarą sunkiai laikau, bet protas dar, ačiū Dievui, aiškus.“
Ir tie 99 gyvenimo metai jai nėra nei našta, nei nuovargis, tik įvairiapusė patirtis, gyvenimo išmintis, teisė lyginti ir vertinti, gyventi savo galva. „Reikėtų dar bent tų vienerių metų iki šimto, – sako. – Reikėtų dar sulaukti.“
Autorės nuotr.
ŠVIESUOLĖ: 1916 metais gimusi Juzefa Ramanauskaitė nuo 1944 –ųjų gyvena Kražiuose ir yra viena iš žinomiausių miestelio žmonių.
SVEIKINIMAI: Rajono meras Vaclovas Andrulis linkėjo šviesuolei sveikatos ir tvirtybės.
DAINA: Kultūros centro darbuotojai Jurgita Gelumbickienė ir Augustinas Bartkevičius pralinksmino sukaktuvininkę užtraukę linksmą, jos pačios užrašytą liaudies dainą.