Nusipirko kaimo parduotuvę – susikūrė darbo vietą

Nusipirko kaimo parduotuvę – susikūrė darbo vietą

Nusipirko kaimo parduotuvę – susikūrė darbo vietą

Kelmiškė prekių žinovė Daiva Barčienė, panaikinus Paruošų kontorą, kurioje turėjo darbo pagal specialybę, tenkinosi pardavėjos pareigomis. Kai Pavydų kaimo parduotuvės savininkas nusprendė ją parduoti, moteris ryžosi nupirkti dalį jo verslo. Didelio pelno nesitikėjo, bet žinojo, jog darbo vietą sau visuomet turės.

Regina MUSNECKIENĖ

reginamus@skrastas.lt

Pirkėjai įprato rinktis kokybę

Pavakarys Kelmės rajono Pavydų kaimo parduotuvėje. Nei eilių, nei grūsties. Tačiau nepasakytum, kad nėra pirkėjų.

Įeina pora pensininkų. Perka didelę 24 kilogramų pakuotę druskos karvutėms, sau – dešros ir sausainių.

Jauna moteris, prisistačiusi Sandra, taip pat renkasi prekes. Ji atėjo iš kito kaimo. Ten irgi yra parduotuvė. Bet Sandra sako, jog čia kokybiškesnės prekės ir didesnė jų įvairovė. Įprato čia pirkti, nes imdavo prekių ir kaimo turizmo sodybai, kurioje dirbo. Čia gali užsisakyti norimų prekių, kurias jau kitą dieną atveža.

Gaiviųjų gėrimų paprašo į parduotuvę užsukęs jaunas vyras. Važiavo pro šalį. Medžio lentelėmis atnaujinta buvusi „valdiška“ parduotuvė, matyt, traukia akį.

Pardavėja Jolanta Zablockienė sako, jog Pavydų kaimelis – labai nedidelis. Kelios gatvelės. Jeigu nesustotų pravažiuojantys vilkikų ir lengvųjų automobilių vairuotojai, išsilaikyti būtų gana sunku.

Rugsėjį labai pagelbsti Šiluvos atlaidai. Pakelės parduotuvėje mėgsta apsipirkti pakelės maldininkai. Sustoti prie Pavydų parduotuvės jiems labai patogu. Gali nusipirkti ką nors užkąsti. Čia pat, prie parduotuvės, pastatyti ir stalai bei suolai. Gali prisėsti ir vietoje, kultūringai suvalgyti ką iš namų įsidėję ar nusipirkę.

Vasarą į parduotuvę užsuka ir pro šalį prie Dubysos ar prie Tytuvėnų ežerų važiuojantys poilsiautojai.

Pardavėja pastebi, jog kaimo gyventojai jau nebesidairo paties pigiausio produkto. Daugelis renkasi kokybiškesnes prekes. Perka mažesnį kiekį, bet geresnio produkto.

Tačiau prie euro žmonės dar tebesipratina. Paprastai, daugiausia pirkėjų po mėnesio dešimtos dienos, kai gauna pensijas, atlyginimus ir pašalpas.

Pirkėjų gausa ir gausiu pirkimu parduotuvė gali džiaugtis tik savaitę, geriausiu atveju dešimt dienų. Eurus žmonės labai greitai išleidžia. Gal todėl, kad jų gauna žymiai mažesnį kiekį negu litų? Gal todėl, jog susidaro įspūdis, kad prekės – nebrangios?

Mažam prekybininkui mažai ir nišų

Pokalbį apie kaimo žmonių pratinimąsi prie euro Kelmėje pratęsiame ir su parduotuvės savininke Daiva Barčiene. „Anksčiau dešimt litų kainuojanti dešra žmonėms atrodydavo labai brangi, – pasakoja ponia Daiva. – Dabar trys eurai už kilogramą. Bet jokių emocijų.“

D. Barčienė ir pati dirba savo parduotuvėje. Dalį laiko praleidžia tvarkydama administracinius reikalus, dalį stovėdama už prekystalio.

„Jeigu pati nedirbčiau, neapsimokėtų parduotuvės laikyti, – sako verslininkė. – Tiesiog susikūriau sau darbo vietą. Labai abejojau. Bet vyras parėmė ir paskatino. Dabar ir pati supratau, jog kokios krizės beištiktų, žmonės vis tiek nevalgę nebus. O ir aš pati bet kokioje situacijoje užsidirbsiu atlyginimą.“

Parduotuvės savininkė sako negalinti pasigirti nei labai dideliu pelnu, nei lengvu gyvenimu. Darbas nėra vien stovėjimas už prekystalio. Tenka tvarkyti ir patalpas, ir aplinką. Savininkė nori, kad žmonėms į jos parduotuvę būtų malonu užeiti. Tad rūpi ir parduotuvės aplinka, ir vidus.

„Kartais ir atsiguli, ir atsikeli su tomis pačiomis mintimis ir klausimais, ką daryti, kad visiems būtų geriau: ir tau, ir tavo klientams,“ – pripažįsta verslininkė.

Ar ne protingiau būtų buvę įkurti parduotuvę mieste? Verslininkė sako, jog mažam prekybininkui visur – ir mieste, ir kaime – nišų nedaug. Kelmėje tiek prekybos centrų! Ar maža parduotuvėlė su jais pakonkuruotų?

Kaime irgi – ne ką geriau. Prekybos centrų čia nėra. Tačiau ir žmonių nedaug. Kaimelis mažas. Darbo vietų – tik lentpjūvėje. Daugiausia pensinio amžiaus žmonės. Jaunas šeimas gali suskaičiuoti ant rankos pirštų.

Verslo sėkmė, pasak ponios Daivos, nuo daug ko priklauso, netgi nuo oro. Žiūrėk, jeigu saulėta diena, tai ir žmonių parduotuvėje daugiau. Tarsi ir pinigų daugiau atsiranda. O kai lyja ar speigas spaudžia – tuščia. Niekas nenori eiti iš namų.

Ji savo parduotuvėje taip pat jaučia sezoniškumą. Vasarą žmonės perka gerokai daugiau. Rudenį daug išlaidų pareikalauja vaikų išleidimas į mokyklą, apsirūpinimas kuru ir kitokie reikalai.

Į verslo sėkmes ir nesėkmes, pasak D. Barčienės, reikia žiūrėti lanksčiai. Kiekvienas pirkėjas yra labai svarbus. Reikia prisitaikyti prie kiekvieno poreikių.

Neretai žmogus į parduotuvę eina ne vien ko nors pirkti. Jis nori tiesiog pabendrauti. Prekybininkė turi jį išklausyti. Jeigu reikia, paguosti arba patarti.

„Bendravimas su klientu labiausiai lemia verslo sėkmę, – įsitikinusi ponia Daiva. – Klientas padiktuoja netgi prekių asortimentą. Žinoma, jeigu atsižvelgsi į jo norus bei poreikius.“

Autorės nuotr.

ASORTIMENTAS: Daivos Barčienės parduotuvės pardavėja Jolanta Zablockienė sako, jog stengiasi išlaikyti gausų ir įvairų parduotuvės asortimentą. Prekių ima po mažai, bet įvairių.

VĖŽĖS: Parduotuvės savininkė Daiva Barčienė džiaugiasi susikūrusi sau darbo vietą. Sako esanti savo vėžėse.

ATSINAUJINIMAS: Standartinė kooperatyvo parduotuvės dėžutė, tapusi Daivos Barčienės nuosavybe, virto išvaizdžiu pastatu, papuošusiu visą Pavydų gyvenvietę.