Naujausios
Rinkėjų valią bus galima kontroliuoti
Šiauliečiai pirmą kartą visoje miesto teritorijoje rinks seniūnaičius. Aiškėja, jog kandidatai patys turės „organizuoti“ rinkimus – ir išsikelti, ir surinkti rinkėjų balsus. Seniūnaičių rinkimai yra palikti savivaldybių išmonei ir fantazijai. Šiaulių mieste jie bus ne tik atviri, bet ir „vardiniai": kandidatai žinos, kas už juos balsavo ir kur jis gyvena. Ar tai nėra spaudimas rinkėjui, kurio teisę į laisvus rinkimus gina Konstitucija?
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Rinkimai – apklausos būdu
Šiaulių miesto savivaldybė seniūnaičius apsisprendė rinkti apklausos būdu.
Pagal Vietos savivaldos įstatymą seniūnaičiai gali būti renkami susirinkimuose atviru balsavimu, kai seniūnaitijoje yra 500 gyventojų, o kai jų yra daugiau – apklausos būdu.
Šiauliuose įsteigtose seniūnaitijose yra ir 20 tūkstančių, ir daugiau gyventojų. Iš viso reikės išrinkti 18 seniūnaičių.
Iki šiol jie buvo renkami tik Rėkyvos ir Medelyno seniūnijose, nes daugiau seniūnijų mieste nėra.
Bet vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymu seniūnaičius privaloma rinkti ir ten, kur nėra seniūnijų. Todėl Savivaldybei teko visą miestą suskirstyti į seniūnaitijas.
Be iki šiol buvusių septynių seniūnaitijų (3-jų – Rėkyvoje ir 4-ių – Medelyne), įsteigta dar 11 seniūnaitijų – pagal miesto mikrorajonus.
Savivaldybės administracijos direktoriaus Eduardo Bivainio įsakymu rinkėjų apklausa dėl seniūnaičių kandidatūrų vyks spalio 6–22 dienomis.
Kandidatai patys vykdys apklausą
Savivaldybėje pagarsinta, jog kandidatus galima kelti jau nuo rugsėjo 10 dienos. Kandidatų iškėlimas tęsis iki spalio 1 dienos. Iki šios datos bus registruojami kandidatų prašymai dalyvauti rinkimuose.
Pretendentai patys gali išsikelti kandidatais. Juos gali kelti ir organizacijos, įstaigos, bendruomenės, nevyriausybininkai. Tokiu atveju reikės kandidato sutikimo.
Kandidatas turi būti pilnametis ir gyventi seniūnaitijos teritorijoje.
Kaip bus vykdoma apklausa?
„Kandidatai gaus parašų rinkimo lapus, kas daugiau rinkėjų parašų surinks, tas laimės“, – informavo Seniūnaičių rinkimų komisijos narys Vitalis Lebedis, Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas.
Kandidatai spalio 5 dieną bus užregistruoti, o nuo spalio 6 dienos galės pradėti rinkti rinkėjų balsus.
Rinkimai bus ne tik atviri, bet ir „vardiniai“. Mat apklausos lapuose už kandidatą pasirašydamas rinkėjas turės nurodyti vardą, pavardę, gimimo datą ir gyvenamąją vietą.
Toks apklausos būdas prieštarauja net miesto Tarybos patvirtintai gyventojų apklausos tvarkai, kurioje yra nuostata, jog „gyventojų reiškiamos valios kontroliuoti neleidžiama“.
Seniūnaičių rinkimų komisijai vadovauti yra paskirta Edita Čičelienė, Savivaldybės Personalo skyriaus vedėja. Ji „Šiaulių kraštui“ neneigė, jog iš esmės balsavimas tampa vardinis, o išrinktam seniūnaičiui nebus paslaptis, kas už jį balsavo ar nebalsavo.
„Žiūrėjome, kaip kiti miestai rinko seniūnaičius, taip juos rinko ir Klaipėda, ir Panevėžys – tokį būdą pasirinkome ir mes, – sakė E. Čičelienė. – Dar tik mokomės – išmoksime, nes nėra įstatymu nustatytos tvarkos.“
Kita vertus, kandidatai galės prisistatyti rinkėjams, pabendrauti. Parašų lapai liks Savivaldybėje. Bus tikrinama, ar pasirašė tos seniūnaitijos gyventojai. Bet neatmetė, jog kandidatas gali „kopijas pasidaryti“.
„Varnelei“ padėti
„Anksčiau rinkėjai eidavo į seniūniją balsuoti, o dabar darysime, kaip Savivaldybė nusprendė. Nežinau, kaip bus, kai kandidatai patys vaikščios su parašų rinkimo lapais“, – neslėpė abejonių Vaclovas Kardašius, Medelyno seniūnijos seniūnas.
Seniūnijose per ankstesnius seniūnaičių rinkimus gyventojai taip pat turėjo pasirašyti už kandidatą, nurodydami vardą, pavardę, gyvenamąją vietą. Bet jiems iš karto buvo pateikiamos visų kandidatų pavardės.
„Seniūnijoje turime skelbimų lentas, ir dabar paskelbsime kandidatų pavardes, bet ką apie kandidatus žinos gyventojai, kur nėra seniūnijų? Kas ateis, už tą ir pasirašys? Bus kuriozų, – svarstė seniūnas. – Tokie rinkimai, kur nėra seniūnijų – tik varnelei padėti.“
Jo nuomone, didžiųjų mikrorajonų seniūnaitijose išrinkti seniūnaičiai gali jokios įtakos neturėti.
„Jeigu seniūnaičiais mikrorajonuose bus išrinkti vietos bendruomenių tarybų pirmininkai, tai jie turės žodį, o jeigu ne – tai seniūnaitis bus nulis, – prognozavo seniūnas. – Mes seniūnijoje nuolat renkamės su seniūnaičiais tartis, o ką gali lemti vienas seniūnaičio balsas mikrorajonų bendruomenių tarybose?“
Toks pat eilinis pilietis?
Oficialiai Savivaldybės tinklalapyje skelbiama, jog seniūnaičių rinkimų tikslas – „aktyvinti bendruomenes, skatinti bendrauti bei kartu spręsti iškilusias problemas“.
Savivaldybės administracijos direktorius Eduardas Bivainis, „Šiaulių krašto“ klausiamas apie seniūnaičių funkcijas ir jų vaidmenį, klausimą peradresavo: „To reikia klausti tų, kas tokį įstatymą priėmė.“
E. Bivainio žodžiais, seniūnaitija turi prasmę, kai yra seniūnijos. Kai jų nėra, seniūnaitijos lieka „pakabintos“.
„Savivaldybei seniūnaičio žodis bus toks pat reikšmingas, kaip bet kurio kito piliečio, kuris ateina į Savivaldybės priimamąjį, – palygino direktorius. – Ir dabar gali ateiti, teikti siūlymus.“
Pagal įstatymą seniūnaičio balsas yra tik patariamasis.
Seniūnaičiai bus išrinkti trejų metų kadencijai ir dirbs visuomeniniais pagrindais.
Seniūnaičiams, išrinktiems mikrorajonų seniūnaitijose, Savivaldybė neketina suteikti patalpų ar priemonių, reikalingų veiklai. Tik kas ketvirtį skirs po 45 eurus išlaidoms, susijusioms su senūnaičio veikla.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
POŽIŪRIS: Savivaldybės administracijos direktorius Eduardas Bivainis seniūnaitijų be seniūnijų „prasmės“ neįžvelgia: seniūnaičio žodis bus toks pat kaip eilinio piliečio.
Jono TAMULIO nuotr.
NUOMONĖ: Medelyno seniūnijos seniūnas Vaclovas Kardašius mano, jog bus „kuriozų“, kai patys kandidatai vaikščios su parašų rinkimų lapais.
„Tokie rinkimai kompromituoja rinkimus“
Zenonas VAIGAUSKAS, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas:
– Seniūnaičių rinkimus pagal įstatymą rengia pačios savivaldybės. Tai ne Vyriausiosios rinkimų komisijos kompetencija.
Jie palikti savivaldybių fantazijai. Jeigu Šiaulių ir kitos savivaldybės tokiu būdu rengia rinkimus, tai iš tiesų yra vardinis balsavimas. Ar rinkėjas turės pasirinkimą, žinos apie kitus kandidatus, kai jie patys eis rinkti balsų?
Man toks būdas nelabai patinka – tai kompromituoja pačius rinkimus. Bet, matyt, savivaldybės nieko gudresnio nesugalvojo.
Tačiau VRK nelabai ir galime komentuoti – ne visi rinkimai mums pavesti. Tik Seimo, Prezidento, Savivaldybių, europarlamentarų.
Seniūnaičių rinkimasi neturime nė teisės užsiimti. Kaip nedalyvaujame nei gražuolių, nei „Eurovizijos" rinkimuose.
Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
