Naujausios
Pavyko įveikti kelio barikadas
Kelmiškei tautodailininkei Kornelijai Lopetienei pagaliau pavyko įveikti barikadas ant įvažiavimo prie dirbtuvių. Jau daug metų tautodailininkė turi dirbtuves Birutės gatvėje. Ir visą tą laiką kildavo problemų dėl privažiavimo iki dirbtuvių. Daugiabučio gyventojai užstatydavo ant įvažiavimo savo automobilius, o paprašius patraukti, pykdavo. Esą tautodailininkė galinti nueiti ir pėsčia. Ne kartą yra tekę įsikišti ir policijai.
Pagaliau Savivaldybės architektas ir Nacionalinė žemės tarnyba įteisino kelią į dirbtuves kaip servitutą, nors ir anksčiau jis buvo pažymėtas kaip servitutas detaliajame plane.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Tautodailės dirbtuvės prieš daugiabutį
Kelmiškė tautodailininkė Kornelija Lopetienė nusipirko patalpas priešais Birutės gatvės septintuoju numeriu pažymėtą daugiabutį. Aplink dirbtuves esantį žemės sklypą nuomojasi iš valstybės. Tame sklype numatytas ir suprojektuotas 0,0364 ha ploto kelio servitutas, kuriuo K. Lopetienė gali privažiuoti prie savo patalpų.
Tautodailininkė patalpose įsirengė dirbtuves. Nes pinant iš šiaudelių reikalingos atskiros patalpos. Pinti gyvenamajame name – sudėtinga.
Be to, per Kelmę garsinančius kasmet vykstančius Žemaičių etnomuzikavimo ir tradicinių amatų kursus tautodailininkė savo dirbtuvėse moko kursų dalyvius pynimo iš šiaudelių.
Dirbtuvėse tautodailininkė įrengė ir kelmiškės dailininkės Jadvygos Peldavičiūtės paveikslų ekspoziciją.
Patalpų pirkimas ir jų pritaikymas tautodailininkei kainavo daug lėšų. Tačiau įsirenginėdama dirbtuves nenujautė, jog norint naudotis savo turtu, teks investuoti ir nemažai sveikatos.
Gyventojai norėjo, kad tautodailininkė vaikščiotų pėsčia
Nors pažymint automobilių stovėjimo aikšteles prie K. Lopetienės pastato buvo paliktas platesnis tarpas, kuris reiškė ne automobilio stovėjimo vietą, o privažiavimą prie dirbtuvių, dažną kartą nuvažiavusi prie savo patalpų tautodailininkė rasdavo įvažiavimą užstatytą daugiabučio gyventojų automobiliais.
Jei nieko sunkaus nesiveždavo, kartais iki patalpų nueidavo pėsčia, automobilį palikusi daugiabučio kieme. Tačiau prieš Liaudies meno šventes ar amatų kursus jai reikėdavo atsivežti savo darbų, pynimui reikalingų medžiagų ir kitų dalykų.
Daugiabučio gyventojai nenorėdavo geranoriškai išspęsti problemos, patraukdami neleistinoje vietoje pastatytą automobilį. Tautodailininkė kartais pasijusdavo puolama, nes iš daugiabučio išėjęs visas būrys gyventojų imdavo ją „auklėti“. Yra tekę kviesti ir policiją.
Interviu ir šventės aplaistytos ašaromis
Be policijos pagalbos neapsieita ir šiemet liepos mėnesį prieš amatų kursus. Kiemo gyventojai savo teisybę įrodinėjo ir konflikto spręsti atvažiavusiai policijos pareigūnei.
„Kodėl kievienais metais prieš amatų kursus turiu kovoti dėl savo teisių ir verkti?“ – atėjusi į redakciją klausė tautodailininkė.
Maždaug prieš mėnesį susitikti su K. Lopetiene jos dirbtuvėse panoro Šiaulių televizijos žurnalistė. Norėjo sukurti apie ją laidą.
K. Lopetienei reikėjo nusivežti medžiagų amato demonstravimui bei jau nupintų skrybėlių, papuošalų interjerui ir Kalėdų eglutei, šiaudeliais apipintų vazų ir kitokių dalykų.
Įvažiavimą ji vėl rado užstatytą namo gyventojų automobiliu. Paprašius, kad atlaisvintų įvažiavimą, daugiabučio gyventojai tautodailininkę vėl pradėjo „auklėti“, vadinti baisia moterimi, aiškinti, jog privažiuoti prie dirbtuvių ji gali tik vieną kartą per metus, siūlė tiesiog susinešti interviu reikalingus dalykus. Esą moters, ant įvažiavimo užstačiusios automobilį, nėra namuose.
„Prieš interviu teko gerai išsiverkti, – pasakojo K. Lopetienė. – Sunku buvo bendrauti su žurnaliste. Nelipo žodis prie žodžio.“
„De jure“ ir „de facto“
K. Lopetienė rašytiniu prašymu kreipėsi į rajono savivaldybę, kad pagaliau būtų išspręsta įvažiavimo problema.
Ir po ankstesnių incidentų moteris buvo kreipusis į anksčiau Savivaldybėje dirbusį architektą. Jis daugiabučio gyventojams buvo išaiškinęs, jog jie privalo palikti privažiavimą laisvą.
Tačiau netrukus daugiabučio gyventojai nurodymus vėl pamiršdavo. Jie jautėsi teisūs, nes žemę, kurioje yra daugiabučio kiemas, jie išsinuomavę 25 metams. Tad leisti ar neleisti tautodailininkei privažiuoti prie savo dirbtuvių, jų supratimu, turėjo priklausyti nuo bendrijos malonės.
K. Lopetienė taip pat jautėsi teisi. Ji taip pat moka už valstybinės žemės nuomą. Šalia dirbtuvių esančio žemės sklypo nuomos dokumentuose parodytas servitutas, kelias, kuriuo ji gali privažiuoti prie savo dirbtuvių.
Naujasis Savivaldybės architektas R. Dobrovolskis, redakcijai aiškino, jog faktiškai įvažiavimas yra. Jis rodomas visuose dokumentuose. Tačiau neįregistruotas Registrų centre.
Jis atidavęs dokumentus Nacionalinei žemės tarnybai, kad įvažiavimas būtų įteisintas juridiškai.
Kelias įregistruotas kaip servitutas
Šiomis dienomis daugiabučio bendrija „Berželis“ ir K. Lopetienė gavo Nacionalinės žemės tarnybos Kelmės skyriaus vedėjo Arvydo Žukausko raštą.
Jame teigiama, jog servitutas arba įvažiavimas į dirbtuves šių metų rugpjūčio 27 dieną įregistruotas Valstybinės įmonės Registrų centro duomenų bazėje.
Dar 2003 metais, atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, kelio servitutas buvo įrašytas kadastro duomenų lape ir pažymėtas žemės sklypo plane. Kelio servitutas įrašytas ir į 2013 metų balandžio 16 dieną sudarytą nuomos sutartį, kurios pagrindu daugiabučio namo savininkų bendrija „Berželis“ 0,2178 ha sklypą išsinuomavo iš valstybės 25 metams.
Autorės nuotr.
ĮVAŽIAVIMAS: Policijos komisariate K. Lopetienei patarta buldozeriu palyginti žole užžėlusį kelią ir prašyti Saugaus eismo komisijos, kad būtų paženklintas įvažiavimas.