Naujausios
Šiaurės Lietuvoje senka šuliniai
Užsitęsus sausringam vasaros periodui Joniškio rajone pradėjo sekti šuliniai, vadens lygis per porą metrų nukrito tvenkiniuose, stoja tėkmė Mūšos, Švėtės upėse. Nors derlingų žemių krašte vanduo iš dirvožemio taip greitai neišgaruoja, kaip smėlėtoje Dzūkijoje, kai kurie kaimų gyventojai jau priversti vandenį pirkti parduotuvėse.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Gyvuliams reikia dešimties kibirų
Melnių kaimo sodyboje aplink šulinį sukiojasi vyras ir moteris – namų šeimininkai Henrikas ir Irena Veršnickai. Palengva paleistas kibiras su grandine dailiai gulsteli, pasiekęs vandenį, ir smunka gilyn.
Vyras konstatuoja: „Dar ne paskutinė riba, bet lygis smarkiai krito“.
Šeimininkė sako, kad sumažėjus vandens, jo kokybė tapo prastesnė, nebe toks skaidrus, ir maistui vartoti nesinori. Vaikai ir anūkai parveža „bambaliais“ iš miesto.
„Kur tai matyta, kad kaimo žmogus vandenį pirktų“, – šypsosi I. Veršnickienė.
Melniškiai nebelaisto daržų, tik retkarčiais, todėl derlius suprastėjo, agurkai maži, susisukę, kartūs, braškių kelmai džiūsta.
„Stovi kaime dar nuo Bariūnų kolūkio laikų likęs surūdijęs vandens bokštas. Gerai būtų, jei kas suremontuotų, vandentiekį galėtume įsivesti“, – sako moteris.
Gretimame daugiabutyje iš vieno šulinio vandenį semia kelios šeimos. Dar pakanka, nes tik maistui ir būtinam skalbimui naudoja, gyvulių niekas nelaiko.
Vanduo – iš rentinio išsekusiame upelyje
Vikriai iš savo daržų atvykėlių pasitikti atskubėjusi Kazylų kaimo 82-ejų metų gyventoja Ona Mačiulienė, paklausta apie vandenį, atsako: dar Dievulio lietaus neprašys, geriau pati pakentės, kol ūkininkai derlių nukuls. Po to, jei dangus „nesusimylės“, tikrai teks melstis.
„Reikia taupyti: nebeplaunu drabužių, kraunu į krūvą. Daržų šulinio vandeniu nelieju, atsinešu iš upelio“, – vesdama per pievą link Šešėvėlės upelio aiškina garbaus amžiaus moteris. Jos kieme – sustatyti ką tik iš ten atkeliavę kibiras ir trys laistytuvai vandens.
Žemyn šlaitu iki pat nusekusio upelio dugno veda gyventojų sukonstruoti metalo turėklai. Dabar šis upelis – tuščias ir sausas, lyg niekada juo vanduo nebūtų tekėjęs.
Prieš gerą dešimtmetį, kai buvo taip pat sausringa vasara, žmonės kanalo dugne iškasė gilesnę angą, į kurią įleido rentinį. Išmonė pasiteisino – dabar net ir išdžiūvus kanalo vagai vanduo rentinyje susikaupia. Išsemia kelis kibirus, po kurio laiko jis vėl prisipildo.
Šulinį moteris užrakina. Nuošalioje vietoje gyvendamas negali žinoti, kas kokią naktį pripils teršalų ar kačiuką nuskandins.
Automatine skalbimo mašina nebesinaudoja
Valakų kaimo gyventojas Alvydas Užkuraitis pasakoja, kad jų šeima, užėjus sausrai, prisiminė 40 metų senumo skalbimo mašiną „Minsk“, kuri dar veikia. Automatine dėl šulinyje nusekusio vandens naudotis negali.
„Iš septynių rentinių šiuo metu vandens lygis tesiekia pusantro“, – skaičiavo A. Užkuraitis.
Nukrito vanduo ir Mūšos bei Švėtės upėse. Pastarojoje ties užtvanka tėkmės visai nėra. Prie šio slenksčio vanduo prateka tik plonomis sruogelėmis žemyn.
Vandens gabeno vestuvėms
Tiesa, gyventojai pavojaus varpais dar neskambina. "Joniškio vandenys" vandens pagal užsakymą kol kas gabeno tik į vienas vestuves, nes šeimininkai pabūgo, kad likusių šulinio atsargų nepakaks ir dar sulaukė prašymo vieną baseinėlį užpildyti.
Joniškio rajono administracijos direktoriaus Aivaro Rudnicko įsakymu, dėl sausros apribotas gyventojų lankymasis miškuose ir durpynuose. Žagarės regioninio parko direkcija taip pat perspėja apie draudimą nuo rugpjūčio14-osios, kol tęsis sausringas laikotarpis, lankytis Mūšos tyrelio pelkėje.
Sinoptikai lietaus dar nežada
Šiaulių meteorologijos stoties viršininkė Viktorija Kazlauskienė „Šiaulių kraštui“ sakė, kad sausas laikotarpis dar tęsis iki rugpjūčio 30–31 dienos, kada, pagal prognozes, jau turėtų įsivyrauti ciklonas. Artimiausiu metu silpni krituliai galėtų pasirodyti nebent antradienį, rugpjūčio 25-ąją, tačiau tik vakariniuose šalies rajonuose.
„Dirva iš tikrųjų labai sausa. Dirvožemio drėgnumas, matuojamas 20 centimetrų gylyje, normalus, kai siekia 20–40 centibarų. Drėgmės per mažai, kai minėtas dydis būna 60. Joniškio rajone šiuo metu drėgnumas yra 197 centibarai, Pakruojo rajone – 200 centibarų. Visur panašūs rodikliai, tik Akmenės rajone vienu metu kliuvo daugiau, tad ten fiksuota 90 centibarų“, – „Šiaulių kraštui“ skaičius pateikė Šiaulių meteorologijos stoties vadovė V. Kazlauskienė.
Stichinė sausra skelbiama, vadovaujantis dviem rodikliais: jau minėtu dirvos drėgnumu bei hidroterminiu koeficientu – kritulių kiekio ir temperatūros santykiu per 30 parų, kuris turi būti mažesnis kaip 0,6 trečdalyje šalies teritorijos.
Pasak V. Kazlauskienės, pagal minėtus rodiklius, stichinės sausros dar nėra. Ji Lietuvoje fiksuota 1992 ir 2006 metais.
Autorės nuotr.
KIBIRAI: Irena Veršnickienė sakė, kad gyvuliams per dieną reikia apie 10 kibirų vandens.
GELMĖ: Devynių rentinių Onos Mačiulienės šulinyje vanduo vos matyti pačioje jo gelmėje.
SAUSRA: Šešėvėlės upelis visiškai išdžiūvęs.
VANDUO: Kazylų gyventojai atsineša vandens iš upelio.
ŠULINYS: Ona Mačiulienė šulinį išsikasė 2011 metais, iki šiol vandens pakakdavo.
SUSTOJO: Nuseko ir Švėtės upė: ties užtvanka smarkiai žemyn kritęs vanduo beveik sustojo.
PADĖTIS: Kai kur vanduo šuliniuose labai nuseko ir jo kokybė abejotina.
PASIKEITIMAS: Alvydas Užkuraitis sako, kad užėjus sausrai vietoje automatinės skalbyklės teko prisiminti 40 metų senumo skalbimo mašiną „Minsk“.
