Naujausios
Lietuvius Latvijoje vilioja didesni atlyginimai
Latvijos lietuvių bendruomenės pirmininkas, Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos narys joniškietis Rolandas Žalnierius pastebi, kad pastaruoju metu kaimyninėje šalyje tautiečių daugėja. Juos vilioja didesni atlyginimai Rygoje. Latvijos lietuviai, aktyviai įsijungę į kultūrinę veiklą, reklamuoja savo kraštą, pritraukdami daugiau turistų, taip Lietuvoje svečiai, pirkdami paslaugas ir prekes, papildo verslo pajamas.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Pusantro šimto bendradarbiaujančių įmonių
Praėjusių metų duomenimis kaimyninėje šalyje leidimą gyventi turėjo 4257 Lietuvos piliečiai, beveik 18 tūkstančių lietuvių turėjo Latvijos pilietybę. Iš viso šalyje gyvena apie 26 tūkstančiai lietuvių ar lietuvių kilmės asmenų.
Nors lietuviai tarp tautinių mažumų Latvijoje užima tik penktą vietą po rusų, baltarusių, ukrainiečių ir lenkų, pastaraisiais metais jų bendruomenė kaimyninėje šalyje auga.
Atvykusieji daugiausia kuriasi pramoniniuose miestuose: Rygoje, Daugpilyje, Liepojoje.
„Latvija ir Lietuva – broliškos baltiškos kaimynės ne tik kultūrinėje, bet ir ekonominėje veikloje. Šiuo metu yra apie pusantro šimto lietuviškų įmonių, bendradarbiaujančių su Latvija, vyksta ir atvirkštinis ryšys. Atvykstančių lietuvių daugėja“, – „Šiaulių kraštui“ teigė R. Žalnierius.
Vilioja geresnės algos
Lietuvos gyventojus vilioja didesnė galimybė gauti geresnę algą. Net minimalus atlyginimas Latvijoje siekia 360, Lietuvoje – tik 325 eurus. O atvykstantieji dažniausiai pretenduoja į kur kas geriau apmokamas darbo vietas.
Įdomiausia, anot R. Žalnieriaus, kad kai kurios tinklinės įmonės, veikiančios ir Lietuvoje, ir Latvijoje, moka skirtingus atlyginimus.
Bendraujant su tautiečiais Latvijos lietuvių bendruomenės pirmininkui teko išgirsti, kad to paties tinklo darbuotojai Latvijoje „į rankas“ gauna iki 200 eurų daugiau negu mūsų valstybėje.
„Tiesa, reiktų nepamiršti, kad atlyginimai didesni Rygoje, kur ir pragyvenimas brangesnis nei Vilniuje, galbūt mažesniuose miestuose tas skirtumas ištirpsta“, – pastebi Latvijos lietuvių vadovas, pats dirbantis Rygos lietuvių vidurinėje mokykloje.
Reikia susisiekimo traukiniais
Kaimyninėje šalyje didžiąją dalį dabartinio gyvenimo praleidžiantis joniškietis sako, kad auga žmonių poreikis pažinti kaimynus.
Kraštiečiai noriai keliauja į gerokai didesnę teritoriją užimantį Latvijos pajūrį, o latviai lietuvių bendruomenėje teriaujasi įdomesnių maršrutų.
„Tarp latvių labai populiari Žagarė – Lietuvos kultūros sostinė, Pakruojo dvaras, Kryžių kalnas, edukacinės programos Biržuose, Rokiškyje, Šiauliuose, pavyzdžiui, naminės duonos kepimo pamoka Žaliūkių malūne, šokoladinių skanėstų gamyba „Rūtos“ šokolado muziejuje, – pasakoja joniškietis. – Plėtodami turizmą, sudomindami, pritraukiame daugiau lėšų, galime paskatinti investicijas ar patys pasisemti gerų idėjų veiklai.“
Pasak R. Žalnieriaus, dar reiktų pagerinti susisiekimą tarp Latvijos ir Lietuvos, ypač nepamirštant mažesnių miestelių.
Pirmininkas rengiasi rašyti kreipimąsi į Susisiekimo ministrą, kad būtų pradėtos derybos dėl keleivinio traukinio per Joniškį į Rygą. Prieš kelis dešimtmečius riedėdavo ne vienas, dabar likę tik krovininiai traukiniai.
Mokinių nemažėja
Kad lietuvių Latvijoje daugėja, rodo ir augantis Rygos lietuvių vidurinės mokyklos mokinių skaičius. Dabar ją lanko apie 400 lietuvių arba lietuviškos kilmės vaikų. Atsirado poreikis kurti lietuviškas grupes vaikų darželiuose.
„Turėjome vieną pasiūlymą imtis šios veiklos, bet tėvams pasirodė per didelė kaina. Šis klausimas lieka atviras,“ – sako joniškietis.
Jo nuomone, reiktų programos gretimų šalių pasienio mokyklose fakultatyviai mokyti lietuvių ir latvių kalbų.
Apie dvigubą pilietybę
Pusantrų metų Latvijos lietuvių bendruomenei vadovaujantis R. Žalnierius domisi ne tik Latvijos, bet viso pasaulio lietuvių–emigrantų problemomis.
Šiemet jis kartu su dar trimis Latvijos lietuvių bendruomenės atstovais posėdžiavo 15-ajame Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) Seime Vilniuje.
Joniškietis išrinktas į Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybą ir vadovaus Specialių projektų, teisinių ir organizacinių reikalų komisijai. Iš viso sudarytos septynios komisijos.
Seime suvažiavę 150 dalyvių iš 33 pasaulio šalių sprendė aktualiausias problemas, išklausė ataskaitas, išrinko naują valdybą bei pirmininkę, kuria pirmą sykį tapo atstovė iš Europos – Vokietijos lietuvių bendruomenės atstovė Dalia Henke.
Viena svarbiausių aktualijų svetur gyvenantiems tautiečiams – dvigubos pilietybės klausimas. Pasaulio lietuviai pageidauja, kad ją galėtų išlaikyti emigravusieji per šiuos 25-erius Nepriklausomybės metus ir jų vaikai.
Asmeninio albumo nuotr.
ATLYGINIMAI: Anot Latvijos lietuvių bendruomenės pirmininko R. Žalnieriaus, lietuvius į Latvijos sostinę vilioja didesni atlyginimai.