Seniūnaitis ir bendruomenės pirmininkas. Du viename?

Seniūnaitis ir bendruomenės pirmininkas. Du viename?

Seniūnaitis ir bendruomenės pirmininkas. Du viename?

Rajone prasidėjo seniūnaičių rinkimai. Kai kurios seniūnijos jau išsirinko „mažuosius seniūnus“, kai kurios dar rinks. Neretai seniūnaičiu išrenkamas bendruomenės pirmininkė ar pirmininkas. Tačiau bendruomenių pirmininkai nesikrato dar vienų pareigų. Seniūnaičio ir bendruomenės pirmininko funkcijos – labai panašios. O kai mažame kaime pradeda vadovauti du žmonės, neretai tarp jų vyksta trintis.

Regina MUSNECKIENĖ

reginamus@skrastas.lt

Neišsigando dar vienų pareigų

Minupių daugiafunkcio centro vadovė Eurika Drungilienė jau daug metų renkama ir šio kaimo bendruomenės pirmininke. Praėjusį trečiadienį Minupiuose įvyko seniūnaičio rinkimai. Bendruomenės pirmininkę išrinko ir seniūnaite. Kaip reta, kaime rinkti seniūnaičio atėjo 41 žmogus. Tik vienas nebalsavo už Euriką Drungilienę.

Žeberių kaime gyvenanti ir ten savo ūkį turinti moteris neprieštarauja, kad kaip seniūnaitei padaugės darbo. Ji ir iki šiol atliko daugelį seniūnaitės funkcijų: prižiūrėdavo viešuosius darbus atliekančius žmones, dalyvavo pašalpų skirstymo komisijoje, žiūrėjo tvarkos gyvenvietėje.

„Gal ir būtų lengviau, jeigu seniūnaičiu dirbtų aktyvus, visuomeninio darbo nebijantis, savo kaimą mylintis, jo žmones pažįstantis žmogus, – svarsto E. Drungilienė. – Daugiau rankų didesnę naštą pakeltų. Bet jeigu seniūnaitis ateina tik trukdyti bendruomenei, tuomet geriau vienai atlikti visas pareigas. Juolab kad seniūnaičio veiklai dar skiriama ir šiek tiek lėšų. O bendruomenės pirmininkas turi manytis pats, rašyti projektus, kad gautų finansavimą kokiai veiklai ar renginiui. Žinau ne vieną pavyzdį, kai tarp bendruomenės pirmininkų ir seniūnaičių plieskiasi ginčai, yra trintis, nepasidalijama įtakos zonomis.“

Vargina popierizmas

E. Drungilienė pasakoja, jog visuomenininkus labiausiai vargina popierizmas. Kiekvieną mėnesį kaime surengiami keli renginiai. Juos reikia aprašyti ataskaitose.

Tačiau dar sunkesnė tų renginių finansinė pusė. Pavyzdžiui, važiuodama į šventę bendruomenė nuomojasi pavėsinę, kad po stogu pakištų savo kaimo auksarankių darbus, senovinius valgius. Nuoma kainuoja 28 eurus. Dėl šios sumos reikia sutvarkyti krūvą dokumentų: organizuoti viešuosius pirkimus, pridėti pažymą ir apklausos duomenis apie rezultatus, išrašyti sąskaitą, atlikti pavedimą, surašyti lėšų nurašymo aktą.

Tokios pat procedūros ir dėl 4 eurų, kuriuos kartais tenka mokėti už prekės atvežimą.

Aktyvios Minupių kaimo bendruomenės moterys pačios padaro suvenyrų, jos kuria paveikslus, dekupažo technika gražina dėžutes, stiklinius gaminius ir išnaudoja daugybę kitų veiklų. Tačiau kaimo moterims juokinga, kai bendruomenės ar seniūnaičiai, dirbdami visuomeniniais pagrindais, dar raginami kurti kaime verslus.

„Iš ko jį kursi? – klausia viena iš aktyvesniųjų bendruomenės atstovių Liuda Lidienė. – Mūsų krašte dominuoja pieno ūkiai. Už žaliavą moka ašaras – ne pinigus. Kas pirks ne pirmo būtinumo prekę? Jeigu kokiose šventėse kas nors ir nuperka kokią dėžutę ar paveikslėlį, tai tik medžiagos atsiperka. O čia dar kalbama apie verslą.“

Vienų gaila, ant kitų pikta

E. Drungilienė priklauso pašalpų skirstymo komisijai. Tad kaime tenka atlikti nemažai socialinio darbo. Ji nukreipia viešuosius darbus atliekančius žmones pas neįgalius, senus kaimo gyventojus, kad suruoštų jiems malkas žiemai. Ieško žmonių, kurie galėtų pagloboti neįgalius senukus.

Nemažai laiko atima ir darbas socialinių pašalpų skirstymo komisijoje. Kas geriau, jei ne vietoje gyvenantys bendruomenių pirmininkai ar seniūnaičiai, gali žinoti situaciją?

Tenka lankyti pašalpų prašančius žmones, dalyvauti posėdžiuose, kurie vyksta vieną arba du kartus per mėnesį po kelias valandas. Tam reikia naudoti darbo arba savo asmeninį laiką.

„Tik dėl tų komisijų darbo seniūnijos sutaupo nemažai lėšų, nes buvo neturtingais apsimetusių, – pasakoja seniūnaitė. – Bet kartais kyla dvejopi jausmai. Negaila tinginių, pijokų suaugusiųjų. Bet kuo kalti jų vaikai? Galiausiai, kai komisija skiria maisto talonus, kai kurie pašalpininkai vis tiek ją pergudrauja. Susitaria su parduotuvėje eilėje stovinčiu žmogumi. Jam duota maisto kortele sumoka už jo produktus, o pirkėjas jam atiduoda grynus pinigus.“

Nestropūs ir kai kurie už pašalpas atidirbinėjantys vyrai. Pavyzdžiui, aštuntokas paauglys žolę teritorijoje nupjauna per dvi valandas. O pora suaugusių vyrų, atėjusių atidirbti už pašalpas, krapštosi septynias valandas.

Kiti pašalpų prašytojai ateina į komisijos posėdį neblaivūs ir dar iškoneveikia komisiją.

Tačiau ne visos pašalpų skyrimo taisyklės, E. Drungilienės nuomone, teisingos. Pavyzdžiui, šeimai sugedo skalbyklė. Ji ima kreditą ir nusiperka naują. Bet kredito pinigai įskaitomi į šeimos pajamas ir kartais neskiriama pašalpa.

Vadinasi, žmogus nubaudžiamas dvigubai. Jam sugedo skalbyklė, turėjo išlaidų jai pirkti, teks mokėti kreditą ir palūkanas ir dar neskiriama pašalpa.

Arba vaikai iš užsienio mamą pasveikino su gimtadieniu, pervedė jai šimtą eurų. Neskyrė pašalpos, nes apie papildomas pajamas moteris nepranešė komisijai.

Ponią Euriką jaudina ir dideli mokesčiai už banko pažymas. Iš pašalpos gyvenančiam žmogui brangūs ir tie keli eurai. Todėl kartais palydi garbaus amžiaus žmones, kad jie tas pažymas atsispausdintų bibliotekoje.

„Tiek seniūnaitis, tiek bendruomenės pirmininkas turi būti savo kaimo žmonėms patarėjas, guodėjas, mokytojas, psichologas, tik tokiu atveju pateisins tą vardą, – svarsto Eurika. – O jeigu išrenkamas tik dėl formalumo, geriau kaimas tebūna be seniūnaičio ir  bendruomenės pirmininko. Koks seniūnaitis, jeigu kaimas jo nemato iki kitų rinkimų?“

Seniūnaičiai kai kur jau išrinkti

Liepos pabaigoje prasidėję seniūnaičių rinkimai tęsis rugpjūčio ir rugsėjo mėnesį. Kai kur jau išrinkti.

Kukečių seniūnijoje jau išrinkti visų didesniųjų gyvenviečių seniūnaičiai. Vijurkų seniūnaite tapo Rima Tamulionienė, dirbanti Šiauliuose. Už ją balsavo 20 Vijurkų gyventojų.

Tiek pat gyventojų balsų surinko ir Lupikų seniūnaite išrinkta Daiva Žemeckienė. Ji yra Lupikų parduotuvės savininkė.

19 balsų surinko Kukečių seniūnaite išrinkta visuomenininkė Regina Nikė.

Kelmės apylinkių seniūnijoje taip pat jau įvyko seniūnaičių rinkimai. Savo „postuose“ liko visi ir anksčiau seniūnaitijoms vadovavusieji. Verpenoje seniūnaite liko Almina Jankauskienė. Už ją balsavo 13 verpeniškių. Alminos konkurentė Erika Janavičienė surinko 10 balsų. Paprūdžiuose toliau dirbs Vytautas Pobrėža, Šalteniuose – Alfonsas Rimkus. Šiose gyvenvietėse seniūnaičių rinkti atėjo po keliolika žmonių.

Seniūnaičius jau turi ir Pakražančio seniūnija. Stulgiams vadovaus žemės ūkio specialistė, dabar namų šeimininkė Jolanta Česynienė, Valpainiams – ūkininkas Albinas Jasulaitis, Žalpiams – ūkininkas Vaidas Gedraitis, Pakražančiui – ūkininkas ir rajono Tarybos narys Vytautas Barkauskas.

Autorės nuotr.

SENIŪNAITĖ: Eurika Drungilienė jau daug metų dirba Minupių kaimo bendruomenės pirmininke. Šiemet išrinkta ir seniūnaite. Minupiškiai vertina jos nemokėjimą būti abejinga.