Naujausios
Eurai „išgaruoja“ daug greičiau negu litai
Praėjo daugiau kaip pusmetis nuo euro įvedimo. Kelmės gatvėse žmonės tvirtina, jog litas buvo skalsesnis. Vieni dėl to pyksta, kiti dar geba juokauti. Bet visi vieningai tvirtina, jog kainos pakilo. Už kai kurias prekes ir paslaugas tenka mokėti tiek pat eurų, kiek mokėdavo litų.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Mieste brangu, kaime – dar brangiau
Popietę Kelmės mieste šurmulys. Šalia turgelio stoviniuoja iš kaimo į miestą apsipirkti atvažiavusi trijulė: pensininkė, darbingo amžiaus vyras ir jo draugas.
Vaclovu prisistatęs vyras pyksta: „Daug dalykų tiek pat kainavo litais, dabar reikia suploti tiek pat eurų. Samdom mašiną, kad atvežtų iki miesto. Anksčiau už tuos kelis kilometrus kaimynui duodavom dvidešimt litų. Dabar reikia duoti 10 eurų. Litais jau išeitų – 35.
Vaistai, pažiūrėkit kas darosi. „Ibupromo“ dėžutę nupirkdavom už septynis litus. Dabar – keturi eurai. Pabrango ir priemoka prie mamos kompensuojamųjų vaistų.
Apie maistą jau nė nešneku. Mažiausiai litu pabrango mėsos kilogramas. Daugiau kainuoja saldumynai, tualetinis popierius. O vaisiai ir uogos kokios kainos! Juk braškės per patį jų piką kainuodavo po 4 – 5 litus už kilogramą. Dabar – du eurai, vadinasi septyni litai. Mėlynės – trys eurai litras. Kas gali pirkti? O mūsų kaimo parduotuvėje maisto produktai ir švaros prekės – dar brangiau.“
Studentams išgyventi tapo sunkiau
Bandelėmis nešini iš parduotuvės išeina pora studentų. Ieva ir Edgaras sugrįžo atostogauti į Kelmę. Kaip išgyvena?
Mergina ir vaikinas pasakoja prieš euro įvedimą ilgiau užtekdavę tėvų duotų pinigų. Dabar tiesiog neaišku, kaip jie ištirpsta. Vos spėja nuvažiuoti į Kauną, po kelių dienų kišenėje vėl švilpia vėjai. Vos sulaukia kito savaitgalio.
„Anksčiau šiek tiek ir pasitaupydavome, – pasakoja Ieva. – Atsidėdavome kokiai nebrangiai vasaros kelionei. Šiemet kelionei pinigų nebeturime. Kainų labai atidžiai nežiūrime. Nepasakyčiau, kas pigo, kas brango. Tik, kai, parėjęs iš prekybos centro, pažiūri čekiuką, matosi, jog anksčiau už tiek pat produktų sumokėdavome bent dešimčia litų mažiau.“
Jaunos šeimos pasijuto labiau suvaržytos
Užkalbiname vežimėlį su mažyliu stumiančią jauną moterį, vardu Emilija. „Pabrango ir sauskelnės, ir tualetinis popierius, ir skalbimo milteliai, – vardija pašnekovė. – Dabar reikia labai spaustis. Anksčiau dar galėdavome sau leisti nueiti į svečius pas draugus, pasveikinti giminaičius. Dabar save ribojame. Einant į svečius reikia nusipirkti gėlę, vyno butelį ar kokį saldumyną. O šie dalykai labai pabrango. Gražią rožę pirkdavome už penkis litus, dabar – du eurai. Saldainių kilogramas kainuoja po penkis, aštuonis eurus. Mūsų šeimai – prabanga tiek mokėti.“
Šalia žingsniuojanti jaunos mamos draugė tvirtina tą patį. Tik jai – dar sunkiau. Augina du mokyklinio amžiaus vaikus. Jie greitai išauga drabužius. Kasmet, o kartais ir kas pusmetį tenka pirkti naujus. Šeima dar paėmusi paskolą būstui. Gerai, kad maistu paremia kaime gyvenantys tėvai. Be paramos, tektų valgyti tik kruopas.
Pensininkę gelbsti emigravusių vaikų parama
Pakalbėti apie eurą ir kainas paprašome dviračiu važiuojančią moterį. Dviračio priekyje prisitvirtinusi krepšį ji skuba į sodą skinti derliaus. Prisistato Onute. Pensininkė. 38 metai nepertraukiamo darbo stažo. O pensija 232 eurai. Kas ketvirtį prideda po šešis eurus dėl to, kad per krizę pensija buvo sumažinta.
„Sodas mane ir gelbsti, – pasakoja Onutė. – Savas daržoves ir vaisius valgau pilna burna. Prikonservuoju sau ir vaikams. Prieš kiekvienas Kalėdas dėžes į Airiją išsiunčiu mikroautobusu. Vaikai patys sumoka už atsiuntimą.“
Jeigu reikėtų viską pirkti, Onutė tvirtina, gyventų pusbadžiu. Apie vaistus ar kokią pramogą nė nesvajotų.
„Patys pagalvokit, – pasakoja pensininkė. – Atvežė dvi mašinas malkų – po 180 eurų už kiekvieną. Malkas reikėjo suskaldyti. Pati nepajėgiu. Samdžiau žmogų. Jis anksčiau mašiną malkų suskaldydavo už 50 litų, dabar paėmė 20 eurų. Suprantu ir tą malkų skaldytoją. Juk ir jam viskas pabrango.
Kad pasiruoščiau žiemai, aš turiu sudėti dviejų mėnesių pensiją. Tą laiką turėčiau nei valgyti, nei gerti. Arba kas mėnesį atsidėti po 50 eurų. Tada iš pensijos belieka tik 180 eurų. Ką su tiek gali nuveikti? Juk kainuoja ir elektra, ir dujos, ir telefonas, ir šiukšlių išvežimas. O dar giminėje tai gimtadienis, tai laidotuvės išpuola. Turi nuvažiuoti, autobuso bilietą pirkti ir gedulingą krepšelį ar gėlę nuvežti. Dovanų tai neperku. Pati nuolat neriu ir mezgu. Net televizorių žiūrėdama dyka nesėdžiu. Savo rankdarbius dovanoju. Vasarą prisirenku vaistažolių, kad kuo mažiau reikėtų pirkti vaistų. Užtat neturiu nė minutės poilsio. O jo kartais taip reikėtų.
Kad jau taip sukilo kainos, turėtų kelti ženkliau ir pensijas, ir atlyginimus. Nereikia tūkstančių, bet bent 500 eurų pensininkas turėtų gauti. Kad galėtų išleisti bent po šimtą eurų per savaitę ir atsidėtų ligai ar juodai dienai.“
Onutei pinigų parsiunčia užsienyje dirbantys vaikai. Jeigu jie neremtų, moteris nežino, kaip išsisuktų.
Kirpykla gali tapti prabanga
Brango ir paslaugos. Iš kirpyklos išėjęs vyras tvirtino už apkirpimą, kuris truko keliolika minučių, sumokėjęs šešis eurus. Anksčiau apsikirpdavęs už dešimt litų. Vadinasi, paslauga pabrango dvigubai.
Gatvėje užkalbinta moteris tvirtino, jog retkarčiais naudojasi kirpyklos paslaugomis. Įvedus eurą, paslaugos pabrango. Pavyzdžiui už ilgų plaukų cheminį sušukavimą, blakstienų ir antakių paryškinimą vienoje ne pačioje brangiausioje Kelmės kirpyklų ji mokėdavusi 75 – 80 litų. Šį pavasarį tiek paslaugų kainavo per 30 eurų.
Bankininkai tikina, jog išlaidos maistui sumažėjo
„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto atliekamas pagrindinių namų ūkių išlaidų tyrimas atskleidžia, jog lietuviai, palyginus su kitomis Baltijos šalimis, maistui išleidžia mažiausiai pinigų.
Keturių asmenų šeima, gyvenanti Vilniuje, rekomenduojamam maisto produktų krepšeliui išleidžia 291 eurą per mėnesį. Tuo tarpu šeimai Rygoje šis maisto krepšelis kainuotų 7,2 procento daugiau – 312 eurų, o Taline – 2,7 procento daugiau 299 eurus.
Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė tikina, jog pastaruoju metu išlaidos maistui du vaikus auginančiai keturių asmenų šeimai Estijoje ir Latvijoje sumažėjo 20 eurų per mėnesį. Nežymiai sumažėjo ir Lietuvoje. Tačiau lietuviams vis tiek tenka maistui išleisti didžiausią savo pajamų dalį – apie ketvirtadalį. Tuo tarpu estams maistui užtenka 15 procentų šeimos pajamų.
Rekomenduojamas maisto produktų krepšelis sudarytas remiantis Estijos mitybos mokslų organizacijos metodika, pagal kurią kalorijų norma vienam asmeniui turi siekti 2400 kalorijų per parą.
Autorės nuotr.
SUTAPIMAI: Atidžiau kainas stebintys pirkėjai sako, jog už kai kurias uogas ir vaisius mokėdavę tiek pat litų, kiek dabar eurų.
RIBOJIMAS: Pabrangus gėlėms, tenka riboti dėmesį artimiesiems, „pamiršti“ jų šventes.
BRANGYMETIS: Ar prisimenate vasarų, kada už kiaušinius mokėjome po 5 – 6 litus?
PIGIMAS: Šio prekystalio Kelmės turgelyje pardavėja tvirtino, jog kiauliena pigo.