Naujausios
Žemdirbiai kovoja dėl lygių teisių
Šiaurės Lietuvos ūkininkai kyla į kovą dėl lygių sąlygų 2014–2020 metų kaimo plėtros finansinei paramai gauti, nes ją jau nugriebia kartodromų, dygstančių prie Trakų ir Elektrėnų, statytojai, lėšų negauna derlingų žemių jaunieji ūkininkai.
Paramos skirstymo taisyklės sulaukė ir Specialiųjų tyrimų tarnybos dėmesio. Šešių rajonų ūkininkai žemės ūkio ministrei, Seimo kaimo reikalų komitetui išsiuntė rezoliuciją, kurioje surašyti svarbiausi reikalavimai.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Tikri jaunieji ūkininkai – be paramos
Pateiktoje rezoliucijoje, kurią pasirašė Lietuvos ūkininkų sąjungos Pakruojo, Joniškio, Akmenės, Kelmės, Šiaulių, Pasvalio rajonų vadovai, Žemės ūkio ministerijos bei Seimo kaimo reikalų komiteto prašoma suteikti vienodas galimybes ir nederlingiems rajonams, ir žemės ūkio aruodu vadinamam kraštui, ir gyvulininkyste ar briedžių auginimu užsiimantiems jauniesiems ūkininkams.
Pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos Akmenės skyriaus pirmininkės Gražinos Gauronskienės, dėl išskirtinių sąlygų per pastarąjį šaukimą paramos negavo 31 Joniškio rajono ir 9 Akmenės rajono jaunieji ūkininkai.
„Visų devynių akmeniškių situaciją analizavau. Tėvai perrašė žemes jaunimui, vaikai dirba laukus ir liks kaime. Kaip juos paskatinti? Tuo tarpu yra mūsų rajone jaunoji ūkininkė, sulaukusi finansinės paramos, gyvenanti Vilniuje ir kaimo greičiausiai nė nemačiusi“, – pasipiktinimo neslėpė G. Gauronskienė.
Gavę paramą stato kartodromus
Dar labiau stebina, kad iš Kaimo plėtros fondo lėšų Lietuvoje statomi kartodromai. Vienas šiuo metu dygsta prie Elektrėnų, kitas – prie Trakų.
Apie tai prabilo susitikime su ūkininkais dalyvavęs buvęs Žemės ūkio ministras, Seimo kaimo reiklalų komiteto narys Kazys Starkevičius.
„Jeigu Joniškyje kas sugalvotų statyti kartodromą visam Šiaulių regionui, gal ir suprasčiau, bet prie Kauno, Vilniaus jų ir taip pilna. Geriau būtų į gyvulininkystę, apie kurios skatinimą tiek kalbama, investuota“, – sakė Seimo narys.
Jo pastebėjimu, gauti paramą naujam gyvulininkystės ūkiui pagal numatytas sąlygas taip pat praktiškai neįmanoma, nes pretendentas, kad patektų tarp prioritetinių, privalo turėti istoriją, tai yra, būti laikęs gyvulių ir gauti 40 procentų pajamų iš gyvulininkystės. Kaip jis tų pajamų turės, jeigu šią ūkininkavimo kryptį tik ką pradėjo, pereidamas iš augalininkystės?
25 kartus didesnė parama
Šiaurės Lietuvos žemdirbiai prašo neišskirti žieminių šiltnamių sektoriaus, kuriam maksimali parama numatyta 25 kartus didesnė nei kitiems daržininkystės ir sodininkystės subjektams, tai yra – iki 10 milijonų, kai kiti galės pretenduoti tik į 400 tūkstančių eurų.
Pasak Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininko Raimondo Juknevičiaus, tokia nelygybė akį rėžia ir neįtikina argumentai, esą, žieminių šiltnamių sektoriaus atstovai sukuria daug darbo vietų.
„Kur užauginama daugiausiai žemės ūkio produkcijos, ten mažiausiai paramos tenka. Pagal dabartines sąlygas paramą valdų modernizavimui gaus tik vienas iš 13 pareiškėjų“, – sakė R. Juknevičius, kalbėjęs ir apie Žemės ūkio ministerijos neįsiklausymą į žemdirbių reikalavimus.
Šiaulių rajono atstovo nuomone, Briuselio rekomendacijas mūsų, Lietuvos, valdininkai paverčia privalomomis taisyklėmis, o dėl to kenčia žemę dirbantys žmonės.
Latvija pirmauja
K. Starkevičius lygina Lietuvą su Latvija – kaimynai akivaizdžiai laimi. Gretimos šalies ūkininkai jau pavasarį išvažiavo į laukus su nauja technika, o kolegos iš Lietuvos ir javų kulti greičiausiai važiuos su sena, nes paramos paskirstymas vėluoja.
Latviai į „žalinimo“ plotus įtraukė visus gojelius, Lietuva juos išmeta. Lygiai taip pat į „žalinimą“ reiktų įtraukti ir melioracijos griovius.
„Argi ten ne žalia? Vienas kilometras griovio – vienas hektaras „žalinimo“, – skaičiavo Seimo narys.
Sumaištis dėl žymėto kuro
Ūkininkai reikalauja peržiūrėti ir šių metų birželio 26 dieną Vyriausybės patvirtintą naują žymėto kuro naudojimo tvarką.
Pakeitus sąvoką „žemės ūkio veikla“ į „žemės ūkio gamyba“, kilo sumaištis, nes Valstybinė mokesčių inspekcija išaiškino, kad nuo šiol minėtą kurą galima naudoti tik pirminėje žemės ūkio gamyboje.
Pasak Kazio Starkevičiaus, jau veždami grūdus į aruodus žemdirbiai darys pažeidimą, jei naudos žymėtą dyzeliną. Bereikia, kad policininkas stovėtų prie elevatoriaus ir rašytų baudas.
Prašoma peržiūrėti paramos investicijoms į žemės ūkio valdas šaukimo rezultatus ir kitam šaukimui numatyti maksimalią 200 tūkstančių eurų sumą vienam projektui.
Raginama pasinaudojant kitų ES šalių patirtimi tiesiogines išmokas skirti tik už 500 hektarų dirbamos žemės plotą, atsisakyti gyvulininkystės ir nenašių žemių vertinimo prioritetų.
Susidomėjo specialiosios tarnybos
Susitikime pranešta, kad žemės ūkio ministrė bus įpareigota koreguoti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos įgyvendinimo taisykles. Kreiptasi į Specialiųjų tyrimų tarnybą, kuri iš Žemės ūkio ministerijos jau pareikalavo skaidraus teisėkūros proceso.
O Finansinių nusikaltimų tarnyba pradėjo analizuoti ir vertinti situaciją, kaip Šiaulių krašte vienu adresu buvo įkurtos 11 bendrovių, kurios galės pretenduoti į finansinę paramą.
Ūkininkas gali likti „durneliu“
Ūkininkų susitikimo organizatorė, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko pavaduotoja ir organizacijos Joniškio skyriaus pirmininkė Lilija Šermukšnienė papasakojo apie naują programą – Europos inovacinę partnerystę, kuri taip pat kelia didelių abejonių. Programa startuoja per patį darbymetį – liepą, rugpjūtį.
Pagal ją numatoma, kad ūkininkas, turėdamas rimtą problemą, susiras mokslininką, konsultantą, ir kartu ją spręs.
Tam bus skiriamos nemenkos lėšos. Tačiau, pasak L. Šermukšnienės, iš Žemės ūkio ministerijos atstovų pasisakymų aiškėja, kad ūkininkas visoje grandinėje bus „durnelis“, nors ir baigęs studijas Žemės ūkio universitete.
Mokslininkas, kuriam reikės parengti mokslinį darbą, baigti temą, pasirinks ūkininką ir su jo pagalba tai atliks. Tiesa, žemdirbiui bus vienas privalumas, kad dalyvaudamas valdų modernizavimo programoje jis galės gauti daugiau lėšų.
L. Šermukšnienės nuomone, ši programa panaši į 2007–2013 metų ūkininkų konsultavimo programas, kur daug lėšų nuėjo vėjais, nes dėstoma informacija neturėjo jokios naudos arba buvo jau seniai girdėta.
Susirinkę ūkininkai stebėjosi, kad kai kurie įvairių juos kontroliuojančių valstybinių įstaigų atstovai patys neturi reikalingų žinių. Paminėtas pavyzdys, kai iš Nacionalinės mokėjimo agentūros atvykęs specialistas klausė bendrovės agronomo, kaip atrodo dobilas.
Redakcijos archyvo nuotr.
PARAMA: Derlingas Šiaurės Lietuvos regionas, vadinamas šalies aruodu, šio krašto ūkininkų nuomone, gauna mažiausiai paramos.
Autorės nuotr.
SITUACIJA: Pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos Akmenės skyriaus pirmininkės Gražinos Gauronskienės, dėl išskirtinių sąlygų per pastarąjį šaukimą paramos negavo 31 Joniškio rajono ir 9 Akmenės rajono jaunieji ūkininkai.
PROGRAMA: Joniškio rajono ūkininkų vadovė Lilija Šermukšnienė papasakojo apie Europos inovacinės partnerystės programą, kuri, jos nuomone, bus labiau naudinga mokslininkams nei ūkininkams.
DISPROPORCIJOS: Pasak Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininko Raimondo Juknevičiaus, žieminių šiltnamių savininkai galės gauti 25 kartus didesnę paramą nei kiti daržininkystės ir sodininkystės sektoriaus atstovai.
KARTODROMAI: Seimo narys Kazys Starkevičius stebėjosi, kad iš Kaimo plėtros fondo lėšų Lietuvoje statomi kartodromai.