Naujausios
70 bičių šeimų išmaitina tris žmonių šeimas
Kelmės rajone, Lioliuose, gyvenanti Diana Strelkauskienė niekuomet ilgesniam laikui nebuvo išvykusi iš savo gimtojo miestelio. Apie darbą užsienyje nėra net pagalvojusi. „Ir Lietuvoje yra tiek daug darbo, kad tik spėk suktis,“ – sako bitininkystės iš savo tėvelio Felikso Ramanausko išmokusi jauna moteris. Jos tėvelių, jos pačios ir jos brolio šeimos laiko apie 70 šeimų bičių. Iš tiek bitučių galėtų pragyventi visos trys šeimos.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Niekuomet neemigruotų
Diana ir Egidijus Strelkauskai augina tris vaikus: septyniolikmetį Mindaugą, šešiolikmetį Danielių ir penkerių Emiliją. Jauna šeima kuo puikiausiai išgyvena kaime, neturėdama nei didelių žemės plotų, nei gyvulių fermų.
„Nežinau, kas turėtų atsitikti, kad išvykčiau gyventi svetur“, – sako ponia Diana. – Man patinka viskas, kas lietuviška. Savi papročiai, sava kalba. Manau, kad namuose – visų geriausia. Tik reikia netingėti.“
Jai pikta, kai Lietuvos kaimą televizija rodo murziną, prasigėrusį. Bet prasigėrę žmonės – tik išimtys. Antai ir Lioliuose dauguma žmonių – darbštūs, tvarkingi.
Bitės – maitintojos
Dianos pavyzdys rodo, jog norint gerai gyventi ne visuomet reikalingi ir aukštieji mokslai. Moteris baigė vidurinę mokyklą. Nusprendė likti gimtinėje. Kadangi jos tėvas – žinomas ir patyręs bitininkas, nusprendė mokytis pas jį bitininkystės.
Vyras Egidijus taip pat išmoko bitininkystės. Nuo sesers šeimos neatsiliko ir Dianos brolis Ramūnas.
Dabar visos trys šeimos turi septyniasdešimt šeimų bičių. Bitininkystei palankiais metais iš bitučių prinešamo medaus, pasak Dianos, kukliai galėtų išgyventi visos trys šeimos. Dvi galėtų išgyventi visiškai oriai.
Žinoma, pajamos iš bityno priklauso nuo metų. Palankiais metais bičių šeima prineša apie 60 kilogramų medaus.
Šeimos turi ir papildomų pajamų. Tėvelis Feliksas Ramanauskas jau gauna pensiją. Dianos vyras Egidijus turi verslą. Brolis Ramūnas ūkininkauja.
„Iš pradžių kartu su broliu ūkininkavo ir mano šeima, – pasakoja D. Strelkauskienė. – Paskui nusprendėme atsidėti bitėms ir verslui. Ūkį palikome brolio šeimai.
Vyras įkūrė miško technikos remonto įmonę. Iš Vokietijos parsisiųsdina detalių. Važinėja remontuoti miško technikos į įvairius Lietuvos kampelius.“
Kai mažiau darbo įmonėje, Egidijus Stelkauskas taip pat bitininkauja.
„Mano vyrą ir tėvelį bitės mėgsta labiau negu mane, – pripažįsta Diana. – Jie abu tokie lėti, ramūs. Neerzina bičių. O mes su mama viską darome greičiau. Į bityną įnešame sumaišties, chaoso.“
Pasidalija darbus
Ir vyresniųjų, ir jaunųjų bitininkų šeimos turi kiekvienas savus avilius. Tačiau kol kas visų šeimų derlius – bendras. Bitininkauti pasidalijant darbais – lengviau. Juolab kad jaunieji bitininkai kol kas tik komplektuoja visą bitininkystei reikalingą įrangą.
Vyriausias bitininkas Feliksas Ramanauskas einamuosius darbus jau stengsis perduoti jaunimui. Pats užsiims bičių motinėlių auginimu. Bitės motinėlės – labai brangios, kainuoja apie 20 eurų. O septyniasdešimčiai avilių pripirkti motinėlių būtų labai brangu.
F. Ramanauskas su žentu ir sūnumi patys daro ir avilius. Pastaruoju metu sumeistravo apie 20 daugiaaukščių namų bitelėms.
Regina Ramanauskienė dažniausiai medumi prekiauja Kelmės turgelyje. Dukra Diana ir sūnus Ramūnas važinėja į muges, šventes, kur pristato ir prekiauja visa bityno produkcija. Tuo metu, kai kalbėjomės, Diana jau ruošėsi vykti į Žagarės vyšnių festivalį. Pasakojo buvusi Viduklės koldūnų šventėje, „Senukų“ mugėje Kaune.
Liolių bitininkai suka ne tik medų, bet ir gamina bičių duonelę, žiedadulkes, medų su bičių duonele ir žiedadulkėmis, iš vaško lieja žvakes. Taigi, turi ką parodyti mugėse.
Kai kurie labai daug šeimų turintys bitininkai visą medų atiduoda perpardavinėtojams. Tačiau bitininkas tuomet gauna gerokai mažesnę kainą. Už kibirėlį, kuriame yra apie pusantro kilogramo medaus, patiems prekiaujant turguje galima gauti apie 6 eurus, o parduodant urmu – tik 3.
„Gaila pusvelčiui atiduoti savo ir bitelių triūsą“, – sako ponia Diana.
Įranga kainuoja brangiai
Diana pasakoja, jog pradedančiajam bitininkui susipirkti viską, ko reikia bitininkystei, brangu. Pavyzdžiui, modernus medsukis kainuoja apie pusantro tūkstančio eurų. O reikia ne vien medsukio. Todėl bitininkai teikia paraiškas paramai.
Dianos brolis Ramūnas dabar nusipirko priekabėlę su platforma aviliams vežti.
Tėvas Feliksas Ramanauskas įsigijo avilių keltuvą. Be to, jis turi įvairiausių staklių, reikalingų pagaminti įvairiausius dalykus bityno priežiūrai.
Už paramą jaunos bitininkų šeimos pirko ir avilių.
Tačiau bitėms ne tiek svarbi moderni bityno įranga, kiek žmogaus meilė. Galbūt todėl ne kiekvienas žmogus toleruoja bites ir ne kiekvieną žmogų bitės pakenčia. Manoma, jog bitėmis rūpintis gali tik geri žmonės.
„Mano tėveliai yra šimtaprocentiniai bičiuliai, – pasakoja D. Strelkauskienė. – Jie labai geri žmonės. Pasirūpino mūsų ateitimi. Tai, kad šiandien ir mano, ir brolio šeima turi namus Lioliuose, kad galim bitininkauti, ūkininkauti ar kurti verslą, tai yra jų nuopelnas. Jie sukūrė mums visas sąlygas, kad galėtume gyventi ir dirbti gimtinėje.“
Autorės nuotr.
BITININKĖ: Diana Strelkauskienė nevažiavo mokslų semtis į universitetus – bitininkystės mokėsi iš savo tėvelio. Per Kelmės rajone vykusią Lino šventę Liolių seniūnija akcentavo bitininkystę kaip kaimo verslą. Tai buvo Liolių bendruomenės pirmininkės ir bitininkės Dianos Strelkauskienės sumanymas.
Asmeninio albumo nuotr.
MOKYTOJAS: Feliksas Ramanauskas Kelmės rajone žinomas kaip vienas iš sumaniausių bitininkų. Jis bitininkystės išmokė savo dukrą ir sūnų bei žentą. Šio amato jau mokosi ir anūkai.
PREKYBA: Diana ir Egidijus Strelkauskai nenori savo ir savo bitelių triūso pigiai atiduoti perpardavinėtojams. Jie patys prekiauja mugėse.