Naujausios
Bankai tapo misionieriais
Skandinaviški komerciniai bankai ėmėsi misijos keisti lietuvių įpročius: SEB nustatė grynųjų pinigų nemokamo išėmimo limitą – 500 eurų per mėnesį, „Swedbank“ limitas – 580 eurų per mėnesį nustatytas dar 2013 metais. Išgryninai daugiau – 0,4 procento mokestis nuo sumos. Pokyčiai laukia ir DNB banko klientų: 30 euro centų už kiekvieną išgryninimą iki 500 eurų.
Kodėl latviai ir estai nemokamai gali išgryninti kur kas didesnes sumas? Lietuvos bankas skėsčioja rankomis.
Simona KVEDERYTĖ
simona.k@skrastas.lt
Bankas – auklėjimo įstaiga?
SEB bankas nuo liepos 9 dienos klientams, į kurių sąskaitas yra pervedamas darbo užmokestis, sumažino nemokamą grynųjų pinigų išėmimo limitą iki 500 eurų per mėnesį.
Didesnis – 800 – eurų limitas galioja klientams, už nustatytą mėnesio mokestį užsisakiusiems specialų planą su banko teikiamų paslaugų paketu.
Viršijus limitą, kaip ir iki šiol, taikomas 0,4 procento mokestis nuo išimamos sumos. Pavyzdžiui, 1 000 eurų išgryninimas kainuoja 4 eurus.
Mėnesinis grynųjų pinigų išėmimo limitas iki ketvirtadienio siekė 1 015 eurų.
SEB banko Verslo plėtros departamento direktorius Linas Januševičius teigia, kad taip siekiama skatinti gyventojus rinktis „patogų ir saugų atsiskaitymo būdą mokėjimo kortele“. Stengiamasi keisti įpročius tų, kurie mokėjimo kortelę pirmiausia naudoja iš bankomatų pasiimti grynųjų pinigų.
Specialistas akcentuoja, kad šių metų kovo pabaigoje daugiau negu trečdalis (34 procentai) visų pinigų, kuriuos SEB banko klientai išleido mokėdami kortele ir grynaisiais pinigais, buvo mokama kortele.
Daugėja vietų, kuriose galima atsiskaityti mokėjimo kortelėmis. Tai galima padaryti ir kai kuriose turgavietėse, taksi automobiliuose. Įrengtų mokėjimo kortelių skaitytuvų skaičius per pernai metus išaugo 14 procentų.
Be to, bankas, skatindamas dažniau naudotis mokėjimo kortele, esą prisideda prie šešėlinės ekonomikos mažinimo. Neslepiama, kad savo klientų įpročius bankas stengiasi keisti ir dėl brangaus bankomatų išlaikymo.
Nemokamai išsigryninti – parduotuvėse
L. Januševičius tikina, kad pokyčiai aktualūs tik mažai daliai klientų. Banko statistika rodo, kad per mėnesį beveik 80 procentų SEB kortelių turėtojų iš bankomatų pasiima iki 500 eurų.
Gyventojams palikta alternatyva. Jie gali gauti grynųjų prekybos centrų „Maxima“, „Iki“ ir kitų paslaugą teikiančių parduotuvių kasose. Ten žmogus, atsiskaitydamas kortele už ne mažesnę negu 5 eurų sumą, nemokamai gali pasiimti nuo 5 iki 100 eurų. Išsiėmimų skaičius neribojamas. „Šis limitas nėra įskaičiuojamas į nustatytą mėnesio nemokamą pinigų paėmimo iš bankomatų limitą“, – teigia Verslo plėtros departamento direktorius.
Šiauliuose vietų, kur galima neribotai pasiimti grynųjų pinigų iš sąskaitų SEB banke, yra per 150.
Argumentas – skirtingos sąlygos
L. Januševičius pateikti informacijos apie grynųjų pinigų išėmimo limitą ir įkainius SEB banko skyriuose Latvijoje ir Estijoje atsisakė. Esą lyginti skirtingų šalių bankų kainodarą yra sudėtinga. Skiriasi konkurencinė aplinka.
Pavyzdžiui, bankas Estijoje gali netaikyti įkainio vienai paslaugai, tačiau apmokestina kitą paslaugą, kuri yra nemokama Lietuvoje, ir atvirkščiai. Ten mokėjimo kortelių rinka esą daug labiau išplėtota.
Estų atsiskaitymų kortele dalis siekia 54 procentus (Lietuvoje – 34 proc.), sakė J. Januševičius.
DNB bankas nuo rugpjūčio 1 dienos už kiekvieną grynųjų pinigų išėmimą, nepriklausomai nuo sumos, taikys 30 euro centų mokestį, jeigu išimama suma bus iki 500 eurų. Jeigu daugiau – 0,3 procento nuo sumos.
„Swedbank“ grynųjų pinigų nemokamo išėmimo limitą iki 580 eurų padidino dar 2013 metais. Jį viršijus taikomas 0,4 procento mokestis nuo išimtos sumos.
Latvijoje nemokamai išsigryninti galima 715 eurų. Išėmus daugiau pinigų, taikomas 0,2 procento mokestis.
Estijoje veikiančio „Swedbank“ banko klientams taikomas grynųjų pinigų išėmimo limitas – 2 000 eurų. Už didesnę per mėnesį išimtą sumą gyventojai moka 0,2 procento mokestį.
"Swedbank" Komunikacijos departamento Verslo bankininkystės komunikacijos srities vadovė Orinta Barkauskaitė aiškina, kad įkainiai kiekvienoje šalyje skirtingi, nes nustatomi atsižvelgiant į ekonominius rodiklius bei klientų finansinės elgsenos įpročius.
Lietuvos bankas kištis neturi teisės
Lietuvos banko valdybos nario Mariaus Jurgilo teigimu, nemokamo grynųjų pinigų išėmimo lubų mažinimas bankuose daugeliui gyventojų neigiamos įtakos neturės. Vidutiniškai vienas gyventojas per mėnesį iš bankomato išima 367 eurus.
Valdybos narys, nedramatizuodamas situacijos, sako, kad komerciniuose bankuose įkainiai ne tik didėja, bet ir mažėja. Pavyzdžiui, nuo šių metų rugpjūčio DNB bankas sumažins pervedimų eurais į kitą banką įkainį nuo 0,41 iki 0,35 euro. Verslo klientams pervedimai tarp savo sąskaitų taps nemokami.
SEB bankas nuo šios savaitės sumažino populiariausių mokėjimo kortelių mokesčius. Metinis įkainis nuo 5,76 euro krito iki 4,8 euro.
Gal Lietuvos bankas žino, koks grynųjų pinigų išėmimo limitas taikomas Latvijoje ir Estijoje veikiančių SEB ir „Swedbank“ bankų klientams? Kokie įkainiai?
Lietuvos bankas šią informaciją atsisakė komentuoti, nes esą neturi teisės: kaupia, analizuoja ir pateikia tik Lietuvos bankų duomenis. T. y. tik Šiaulių banko ir Medicinos banko?
Keičia įstatymus
M. Jurgilas pabrėžė, kad reguliuoti įkainių Lietuvos bankui įstatymai teisės nesuteikia. Dažniausiai naudojamų paslaugų mokesčių klausimo jautrumą ir būtinybę skaidrinti mokėjimų rinką pabrėžia susitikimuose su komercinių bankų atstovais.
Gegužės pradžioje buvo parengti Mokėjimo įstatymo pakeitimai. Jie suteiktų galimybių apriboti dažniausiai naudojamų paslaugų, susijusių su banko sąskaita, įkainius.
Įstatymo pakeitimais siekiama, kad būtiniausios bankinės paslaugos, tokios kaip sąskaitos tvarkymas, lėšų įmokėjimas ir gaunamų mokėjimų įskaitymas į sąskaitą, grynųjų pasiėmimas iš sąskaitos iki numatytos ribos, pervedimai, mokėjimai kortele, mokėjimo priemonių, tiesioginis debetas būtų įtrauktos į paslaugų krepšelį. Juo vartotojai galėtų naudotis už prieinamą kainą.
Jei, Vyriausybei pritarus, Seimas siūlomus pakeitimus patvirtintų rudens sesijos metu, šie siūlymai galėtų būti įgyvendinti nuo 2016 metų sausio.
Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
PROTESTAI: Darbo partijos atstovai penktadienį surengė simbolines protesto akcijas prie didžiųjų Lietuvoje veikiančių komercinių bankų – SEB, „Swedbank“ ir DNB – būstinių prieš pinigų išgryninimo iš bankomatų mokesčius.
SEB nuotr.
TIKSLAS: Pasak SEB banko Verslo plėtros departamento direktoriaus Lino Januševičiaus, nemokamo pinigų išgryninimo ribos mažinimu siekiama skatinti gyventojus atsiskaityti mokėjimo kortele.
Lietuvos banko nuotr.
POVEIKIS: Lietuvos banko valdybos nario Mariaus Jurgilo teigimu, grynųjų pinigų išėmimo lubų mažinimas bankuose daugeliui gyventojų neigiamos įtakos neturės.
„Swedbank“ nuotr.
SKIRTUMAI: „Swedbank“ Komunikacijos departamento Verslo bankininkystės komunikacijos srities vadovė Orinta Barkauskaitė nurodė, kad Latvijoje „Swedbank“ klientai nemokamai gali išsigryninti 715 eurų, Estijoje – 2 000 eurų.
