Naujausios
Valdžia miega, istorija nyksta
Šiauliuose stringa kultūros paveldo objekto – žymaus dailininko Gerardo Bagdonavičiaus (1901–1986) namo remontas. Praėjusios kadencijos valdžia Norvegijos fondų paramą pramiegojo, o europinę paramą nuplukdė kitiems objektams. Namas nyksta ir želia krūmynais.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Projektuotojai vėlavo metus
Gerardas Bagdonavičius – grafikas, pedagogas, kraštotyrininkas, scenografas, vienas iš ekslibrisų pradininkų ir vienas iš pirmųjų dizainerių Lietuvoje, šį namą apie 1930 metus pasistatė pagal savo eskizus padedant garsiam architektui Karoliui Reisonui.
Buvusi miesto valdžia vis garsino, jog remontuos G. Bagdonavičiaus namą – pretenduos į paramos pinigus ir savo lėšų pridės.
Šių metų biudžete remonto darbams skirta 55 tūkstančiai eurų. Dar litais skaičiuota, jog projekto vertė – apie 3 milijonai litų. Bet Aušros alėjoje G. Bagdonavičiaus namas tebestovi krūmynais apaugęs. Kada prasidės remontas?
„Yra techninis projektas, statybos leidimas per savaitę gali būti išduotas, bet pinigų nėra“, – sakė „Šiaulių kraštui“ vicemeras Stasys Tumėnas. Išsiaiškino, jog net du kartus praleista galimybė gauti remontui paramos lėšas.
„Pramiegojome Norvegijos vyriausybės fondų paramą, – piktinosi vicemeras. – Tai buvo ideali galimybė, bet nespėta techninio projekto padaryti. Dėl tokių pinigų galima buvo ir naktimis padirbėti.“
Savivaldybė paraišką Norvegijos paramai gauti teikė 2013 metų gruodį. Konkurso nelaimėjo, nes su paraiška nepateikė techninio projekto.
Techninis projektas buvo užsakytas. Jo rengimą finansavo Savivaldybė ir Kultūros paveldo departamentas. Projektuotojai vėlavo kone metus – techninis projektas baigtas tik 2014 metų pabaigoje.
Pasikeitė „politinė valia“
„Antras etapas – galėjome prašyti planuoti europinę paramą pagal 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos priemonę kultūros paveldo objektams išsaugoti ir aktualizuoti“, – įvardijo dar vieną praleistą progą S.Tumėnas.
Jo žiniomis, buvo numatyta 1,2 milijono litų, bet G. Bagdonavičiaus namui jų nepaprašė. Valdininkai vicemerui paaiškino, jog „toks buvo politinis pasirinkimas“.
Kultūros ministerijai 2014 metų gruodį teikiant investicijų planavimui rinkodaros planus prioritetas suteiktas Kultūros centrui bei koncertinei įstaigai „Saulė“ atnaujinti.
„Tai taip pat svarbu, bet absoliučiai nesirūpinta paveldo dalykais“, – mano vicemeras.
Paveldosaugininkų pasiūlymą ignoravo
Savivaldybei nereikėjo nė bendradarbiavimo su paveldosaugininkais.
Kultūros paveldo departamentas dar 2013 metų spalį pasisiūlė prisiimti G. Bagdonavičiaus namo eksploatavimo išlaidas, jeigu projektą įgyvendinus ten galės įsikurti šio departamento Šiaulių skyrius.
„Nuostabą kelia, kad Savivaldybė nesutiko, G. Vyšniauskas (tuometinis Savivaldybės administracijos direktorius – red. past.) tik parašė, jog spręsime klausimą, kai namas bus sutvarkytas, – stebėjosi S. Tumėnas. – Retas atvejis, kad departamentas sutiko išlaikyti pastatą, bet Savivaldybei, kuri pati pinigų neturi, to nereikėjo.“
Jis svarstė, kam būtų trukdę antrame aukšte įsikūrę paveldosaugininkai? Namas būtų gyvas, prižiūrima ir pirmame aukšte numatyta memorialinė ekspozicija. Jai panaudoti planuojama „Aušros“ muziejaus saugomus G. Bagdonavičiaus kūrybos eksponatus, kurių yra apie keturi tūkstančiai.
Eksmeras ginasi
Buvęs miesto meras Justinas Sartauskas „Šiaulių kraštui“ neneigė, jog Kultūros ministerija numatė lėšų ir miesto kultūros įstaigoms atnaujinti, ir paveldo objektams išsaugoti.
„Bet ministerija pinigus limitavo – iš viso gausime tik 4 milijonus litų ir ateis jie per regioninę dimensiją, – sakė J. Sartauskas. – Galėjome tuos pinigus naudoti ir vienai, ir kitai sričiai arba tik vienai. Prioritetu pasirinkome tik vieną sritį – suremontuoti Kultūros centrą ir „Saulę“.
Regionų plėtros departamento Šiaulių skyriaus vedėja Dalia Dijokaitė „Šiaulių kraštui“ tikslino, jog 2014 metų pabaigoje Šiauliams preliminariai buvo skirta – 2,2 milijono litų optimizuoti ir modernizuoti kultūros įstaigas ir 3,75 milijono litų – paveldo objektams.
„Savivaldybė tik turėjo pasirinkti prioritetus, bet planavimo procesas dar tęsiasi“, – teigė D. Dijokaitė.
J. Sartauskas politinį pasirinkimą argumentavo tuo, jog vien Kultūros centrui modernizuoti reikia apie 12 milijonų litų, o G. Bagdonavičiaus namo, jo žodžiais, „dar niekas nė nemato, kaip panaudoti“.
„Kultūros paveldo departamento skyrius norėjo įsikelti, bet nėra jokios logikos valstybės institucijai remontuoti namą iš Savivaldybės pinigų, – pabrėžė buvęs meras. – Tegu departamentas ima tą namą, teikia paraišką per Kultūros ministeriją ir remontuojasi, bet neima.“
J. Sartausko tikinimu, kol regioniniai pinigai dar tik dėliojami, nauja valdžia galinti turėti ir „kitokį matymą“, kaip juos panaudoti: „Bet pamatys, kad reikia „superinių“ pinigų. Už juos du kartus naujai namą galima pastatyti. Kita vertus, tokiame nedideliame pastate funkciškai sunku veikti.“
Veiks kartu su departamentu
S. Tumėnas mano kitaip. Jis svarsto, jog čia galėtų kurtis ir bendruomeniniai kūrybos namai. Atsirastų patalpos ir paveldosaugininkams, ir Dailininkų sąjungos miesto skyriui.
„Savivaldybės garbės reikalas tuos namus sutvarkyti, – pabrėžia politikas. – Be kapinių vienintelį tokį Savivaldybės lygmens paveldo objektą turime.“
S. Tumėnas praeitą savaitę susitikęs su Kultūros paveldo departamento direktore Diana Varnaite aptarė galimybes ieškoti lėšų ir veikti kartu.
„Iš naujo galėtume pretenduoti į lėšas pagal paveldosaugos programas – kartu su departamento Šiaulių skyriumi“, – sakė vicemeras.
Iki rugsėjo 1 dienos reikia teikti paraišką. Tik dabar, jo žodžiais, „reikės kapstytis dalimis“, nes lėšos 2016 metais bus skiriamos tik tvarkymo darbams.
„Gražu būtų, jeigu G. Bagdonavičiaus namą sutvarkytume iki 2018 metų, – svarsto vicemeras. – Minėsime valstybės atkūrimo šimtmetį, įprasmintume ir Šiaulių aukso amžių, kurį miestas išgyveno tarpukariu, o G. Bagdonavičius buvo to laikmečio miesto simbolis.“
Paveldo objektas
G. Bagdonavičiaus namas pasižymi XX amžiaus pradžios modernizmo bruožais.
Antrame aukšte įsirengtame bute menininkas gyveno iki pat mirties (1986 metų), pirmas aukštas buvo nuomojamas. Čia buvo įrengti du butai.
Dailininko patalpos išsidėsčiusios aplink svetainę, darbo ir poilsio zonos atskirtos stogo konstrukciją laikančiais elementais, dekoruotais profiliuotomis detalėmis.
Pirmo aukšto bei mansardos patalpos buvo apšildomos terakotinių koklių krosnimis, dailininko bute jos puoštos glazūrinių reljefinių koklių dekoru.
Planuota, jog atnaujintame dailininko name įsikurs regioninis informacinis kultūros paveldo centras, muziejinė ekspozicija, administracinės patalpos.
Jono TAMULIO nuotr.
PAVELDAS: Dailininkas Gerardas Bagdonavičius apie 1930 metus namą pasistatė pagal savo eskizus, tardamasis su architektu Karoliu Reisonu. Šis namas – Savivaldybės lygmens paveldo objektas.
OBJEKTAS: Paveldo objekte užkalti langai.
POREIKIS: Skaičiuota, jog namo kapitaliniam remontui ir aplinkai sutvarkyti reikės apie 3 milijonų litų.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
SITUACIJA: Vicemeras Stasys Tumėnas teigia, jog net du kartus nepasinaudota galimybe gauti projektui paramos lėšų.
NUOMONĖ: Buvęs meras Justinas Sartauskas naujai valdžiai siūlo: „Jeigu mano, kad kažkas kažko nepadarė, tai dar nereiškia, kad patys negali daryti.“
