Naujausios
Žygis žirgais Mykolui Oginskiui atminti
„Žemaitukų žirgais palei Dubysą“ – tokį žygį surengė Kražių seniūnijos ūkininkas žemaitukų veislės žirgų augintojas Marijus Čekavičius ir būrelis jo bendraminčių iš kitų rajonų. Žygiu jie pagerbė žemaitukų veislės žirgus Lietuvoje išsaugojusio didiko, visuomenės veikėjo, diplomato ir kompozitoriaus Mykolo Kleopo Oginskio ir jo giminės atminimą.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Pakartojo Vytauto Didžiojo laikų žirgų kelią
Per patį pievų žydėjimą nuo Bubių piliakalnio, ties ta vieta, kur prasideda Dubysa, Lietuvos vaidilos Dariaus Ramančionio palaiminti penki entuziastai išjojo žemaitukų veislės žirgais palei Dubysą.
Iš anksto suderinę ir apžiūrėję maršrutą jie pasistengė atkurti Vytauto Didžiojo laikų žirgų kelią. Tik kai kurios to kelio vietos jau buvo apaugusios mišku. Tačiau mažaūgiai žemaitukai įveikė visus brūzgynus. Tik raiteliams teko tiesiog prisiploti prie savo žirgo.
Buvo momentų, kai prijojo aklavietes. Teko kilti ir leistis tokiais aukštais šlaitais, jog net žvėrys nebūtų išdrįss leistis. O ištvermingieji žemaitukai kilo ir leidosi.
Kilo ant aukščiausių piliakalnių
Raiteliai prajojo visus padubysių piliakalnius: Bubių – Šiaulių rajone, Kubilių – Kelmės rajone, Danutės, Betygalos, Birutės – Raseinių rajone, Pašilių, Palocėlių ir Palemono – Jurbarko rajone.
Ant penkių piliakalnių užjojo su žirgais nešdami Žemaitijos vėliavą ir dainavo lietuvių liaudies dainas.
Penki entuziastai
Kartu su M. Čekavičiumi jojo Baltijos jūrą žemaitukais apsukęs laukuviškis Vaidotas Digaitis savo žirgu Ąžuolu.
Dar porą žirgų jis paskolino žygio dalyviams Vytauto Didžiojo universiteto Etnologijos fakulteto studentei Aušrinei Butkevičiūtei ir kaltinėniškiui Remigijui Žiauberiui. Aušrinė pasirinko Baltijos pajūrį įveikusį žirgą Ceklį, Remigijus – Artį. Varsėdiškis (Šilalės r.) Marius Kleišmanas į žygį leidosi savo žirgu Kantu. Marijus Čekavičius žygiui pasirinko savo augintinį Krutą.
„Šiek tiek baiminomės, nes žirgai į žygį leidosi paimti tiesiog iš ganyklų. Nežinojome, kaip jie elgsis kelyje, kaip jiems patiks bendruomenė. Tačiau ne tik raiteliai, bet ir žirgai susidraugavo. Jie ganėsi Dubysos lankose, kur ganydavosi ir laukiniai jų protėviai tarpanai“, – pasakojo Marijus Čekavičius.
Žemaitukų augintojas M. Čekavičius tvirtino išmaišęs daug pasaulio šalių. Tačiau šiam žygiui, pasak jo, neprilygo nė viena kelionė.
Sutiko daug gerų, vaišingų lietuvių
Žygio dalyviai išjojo per patį pievų žydėjimą. Per penkias dienas įveikė 170 kilometrų. Jojo per Kelmės, Raseinių rajonus, pasiekė Seredžių Jurbarko rajone. Iš ten ir žirgus, ir raitelius išvežiojo namo artimieji ir draugai.
Žygio dalyviai buvo iš anksto sutarę ir dėl nakvynių. Geri žmonės per dieną pavargusius raitelius ir jų žirgus priimdavo nakvoti, pavaišindavo. O Seredžiuje susitikti su žygio dalyviais atėjo ir seniūnas.
Vakarais prie laužo skambėjo žygio dalyvių dainos, kurias vesdavo balsingoji Aušrinė, pritardama kanklėmis.
Vyrai juokavo lydintys kunigaikštytę Aušrinę. Jeigu ji atsilikdavo, raiteliai sustodavo ir palaukdavo.
Dėl kai kurių dalykų žygio dalyviams sopėjo širdį. Pakelėse matė daug išnykusių sodybviečių, apžėlusių žole ir mišku, pasenusiomis obelimis.
Pirmą kartą tokį žygį organizavęs Marijus Čekavičius džiaugėsi, kad visi patirties neturėję raiteliai atlaikė. Patirties turėjo ir ja dalijosi tik vienas Vaidotas Digaitis, apjojęs Baltijos jūrą.
Ūkininkas tikisi, jog ateityje galės pakartoti tokius žygius.
Ir žemaitukų veislės žirgų Žemaitijoje daugėja. Pavyzdžiui, Marijaus sodyboje jau atsirado tryliktasis šios veislės žirgas, kumelaitė Žynukė.
Seniausi ir ištvermingiausi žirgai
Žemaitukai – viena seniausių žirgų veislių Europoje, žinoma jau nuo VI-VII amžiaus.Tai universalūs ponių klasės žirgai.
Jie labai gerai perduoda palikuonims per šimtmečius genuose įsitvirtinusias savybes: nereiklumą, ištvermę, tvirtą konstituciją, universalų darbingumą, energingą temperamentą, dailų eksterjerą, todėl yra neįkainojamas Lietuvos arklininkystės genetinis fondas. Žemaitukai atsparūs infekcijoms, neišrankūs pašarams, yra ilgaamžiai, stiprūs, energingo, bet paklusnaus charakterio.
Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija žemaitukus pripažino kaip saugotiną veislę ir įtraukė į Pasaulio žemės ūkio gyvūnų katalogą.
Šios veislės žirgais ir jų augintojais rūpinasi 1997 metais Lietuvoje įkurta Žemaitukų arklių augintojų asociacija. Ši asociacija taip pat prisidėjo prie žygio organizavimo.
Deimantės VAITAUSKAITĖS nuotr.
KELIAS: Žygio žirgais dalyviai pakartojo Vytauto Didžiojo laikų žirgų kelią.
PALAIMINIMAS: Žygio dalyvius prie Bubių piliakalnio palaimino Lietuvos vaidila Darius Ramančionis.
SKARDŽIAI: Žemaitukai įveikė skardžius, kuriais ne visada drįsta leistis laukiniai žvėrys.
VĖLIAVA: Ant piliakalnių žemaičiai kilo su Žemaitijos vėliava.