Naujausios
Pagarbintas linas, kuris žydi tik gėlių darželiuose
Praėjusį šeštadienį Kelmės rajone, Budraičių kaime, surengta tradicinė, jau dvyliktoji, Lino šventė. Visą dieną ji džiugino ilgakasių pasirodymais, kūrybingais seniūnijų kiemeliais, dainomis ir šokiais, gausia tautodailininkų ir amatininkų muge. Tačiau vietoj mėlynžiedžių linų seniūnijų kiemelius puošė rugiagėlės. Linas išguitas iš Lietuvos laukų.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Ilgakasių šou
Dešimta valanda Budraičiuose. Didžiuliame Profesinio rengimo centro stadione savo kiemelius puošia rajono seniūnijų atstovai. Kas dėlioja kaimiškus valgius, kas komponuoja vietos auksarankių darbus. Kiemelį nuo kiemelio skiria simboliniai presuoto šieno ritiniai.
Pirmajam pasirodymui ruošiasi ilgakasių konkurso dalyvės. Jos šventėje pasirodys net kelis kartus. Pirmasis pasirodymas – tai ilgų kasų ir tautinio kostiumo demonstravimas.
Mergaitės iš Panevėžio, Kauno, Vilniaus miestų ir rajonų. Konkursą organizuoja buvusi tytuvėniškė Rasa Kazėnienė, Ukmergėje įkūrusi mados ir grožio mokyklą.
Dvylika konkurso dalyvių demonstruoja ne tik lietuviškus, senovės baltų, bet ir kitų šalių tautinius kostiumus. Konkursas vadinasi „Kultūrų sankirtoje“.
Konkursantės prisistato, pademonstruoja savo kostiumą. Organizatoriai pamatuoja į kasą supintus jų plaukus. Po kelių valandų jos demonstruoja prabangias drabužių kolekcijas. Tada matuojami palaidi mergaičių plaukai. Pavakarę konkursantės scenoje pasirodė avangardiniais rūbais.
Į konkursą net dvi storakases ir ilgakases savo dukras Gabrielę ir Karoliną palydėję panevėžiečiai Daiva ir Egidijus Ališauskai sako, jog prižiūrėti metro ilgio vyresniosios dukros ir kiek trumpesnius mažesniosios plaukus – sudėtinga. Tačiau mergaitės nenori nusikirpti kasų.
Eglės žalčių karalienės kostiumu vilkinti Panevėžio rajono Uliūnų kaimo bendruomenės atstovė Ingrida Masiliūnaitė į sceną nešasi ir rėtį bei klumpes – Eglės kelionės į žemę atributus.
Vis kitais kostiumais net tris kartus į sceną pakilusios mergaitės dovanojo žiūrovams nuostabų reginį.
Nuo išmonės raibo akys
Prieš vidurdienį seniūnijos jau baigia įsirengti savo kiemelius. Tuoj vyks šventės atidarymas.
Prie Pakražančio seniūnijos kiemelio stovi iš šieno padarytas arkliukas, traukiantis vežimaitį. Tai Valpainių kaimo bendruomenės pirmininkės Dalios Zakarienės ir seniūnaičio Albino Jasulaičio kūrinys.
Liolių seniūnija savo kiemelyje akcentuoja bitininkystę. Prieš kiemelį pasodintos dvi bitininkų kostiumais padabintos maironiškės Vitos Gedvygienės siūtos lėlės.
Bitininkė Liolių bendruomenės pirmininkė Diana Strelkauskienė dėlioja gražiai įpakuotą medų, iš vaško lietas žvakes. Akį traukia Loretos Uosytės-Mikašauskienės pieštas paveikslas, Onutės Karinauskienės ir kitų seniūnijos auksarankių nėriniai.
Kukečių seniūnijos kiemelis vilioja tautodailininko iš Lupikų Rimanto Paunksnio medžio skulptūrėlėmis, Virginijos Norkienės riešinėmis, Irenos Lazauskienės siuvinėtais darbais, Raimondos Kančiauskienės skraistėmis ir kojinėmis.
Kražiškiai svečius į savo kiemelį kviečia pasipuošę ryškiais baroko rūbais. Čia gali pajodinėti ant žemaitukų veislės žirgo Poliario, kurį išaugino ir į šventę atsivežė ūkininkas Marijus Čekavičius. Įvairiausiomis mimikomis linksmina kražiškio Antano Terlecko drožtos Užgavėnių kaukės.
Kelmės seniūnijos kiemelis praeivius pamalonina gausiomis vaišėmis. Skanios giros paragauti čia ateina net kitoje stadiono pusėje prekiaujantys tautodailininkai.
Užventiškiai svečiams negaili vantų. Jas čia pat riša buvęs seniūnas Zonis Virbalas. Praeiviai klausinėja, ar neparduodami vietos menininkų tapyti paveikslai ir Minupių kaimo bendruomenės moterų kurtos dekupažu puoštos dėžutės.
Tytuvėniškių kiemelyje, šalia tautodailininkų grožybių, autografus dalija šio krašto pasididžiavimas, rašytojas – Žemaitės, P. Cvirkos, Dovydaičio, Vieno lito premijų laureatas Vladas Kalvaitis. Seniūnas Romas Čerkauskas dosniai vaišina piligrimų gira, skruzdėlynu ir kitais vietos šeimininkių valgiais.
Kitapus stadiono originaliais savo gaminiais prekiauja vietos ir iš kitų kraštų atvažiavę tautodailininkai. Čia pilna nėrinių iš lino ir medvilnės, puodų, pintų dirbinių, natūralios kosmetikos.
Vaiguviškis Aivaras Norbutas siūlo daugybę naudingų medžio dirbinių – šaukštų, samčių, pjaustymo lentelių, druskinių.
Buvusi mokytoja iš Šiaulių Vida Šiurkienė akis džiugina skrybėlės formos adatinėmis, siūtomis raganomis ir lėlėmis.
Lino kuokštas iš gėlių darželio
Linų rajone jau seniai niekas nebeaugina. Kad jaunimas juos pažintų ir bent kartą gyvenime pamatytų, kai kurie tautodailininkai ar seniūnijų kiemeliai kuokštelius džiovintų linų galvenų su koteliais pasidėję vietoj puošmenos. Tam reikalui linų kai kurios šeimininkės užsiaugina gėlių darželiuose.
Dėl to, kad Lietuvoje išnyko linai, per šventės atidarymą apgailestavo ir Lino šventės sumanytojas rajono Tarybos narys Zenonas Mačernius, šventėje dalyvavę Seimo nariai ir Žemės ūkio ministerijos atstovai. Tačiau atgaivinti linininkystę, atstatyti panaikintas linų apdirbimo bendroves jau niekas nebepuoselėja vilčių. Linų ūkininkai atsisakė, kai Europos Sąjunga menkai pradėjo remti linininkystę. Šią kultūrą auginti tapo nepelninga.
Lino vardas skambėjo tik dainose. Šventės dalyviams koncertavo Radviliškio kultūros centro kapela „Radvija“, Tytuvėnų, Užvenčio, Šaukėnų, Pakražančio, Kelmės, Kražių kultūros centrų saviveiklininkai, iš Tauragės atvyko dainų ir šokių ansamblis „Jūra“. Šventė baigėsi nuotaikinga gegužine.
Autorės nuotr.
PRAEITIS: Žydintis linų laukas Lietuvoje – jau praeitis.
EISENA: Lino šventės iškilmės prasidėjo seniūnijų eisena.
PAVELDAS: Lino šventėje sceną ir seniūnijų kiemelius puošė ne linai, o tik rugiagėlės.
BITININKYSTĖ: Liolių seniūnijos kiemelyje akcentuota senas lietuvių amatas bitininkystė.
KŪRYBA: Valpainiškė Dalia Zakarienė iš šieno sukūrė arkliuką, kuris papuošė seniūnijos kiemelį.
ŽEMAITUKAS: Kražių seniūnijos ūkininkas Marijus Čekavičius į šventę atsivežė savo žemaitukų veislės žirgą Poliarį. Pajodinėti panoro Kražių M.K.Sarbievijaus kultūros centro direktorė Lina Mikalajūnaitė. Poliarį vedžioja Kražių seniūnas Rolandas Karčiauskas.
ILGAKASĖS: Ilgakasių konkurso dalyvės tuoj demonstruos tautinius kostiumus.
ŠOKĖJOS: Šaukėniškių moterų šokių būrelis ką tik pasirodė scenoje.