Naujausios
Šiauliuose nelieka pagalbos centro – ugniagesių šauksimės per Alytų
Po mėnesio Šiauliuose nebelieka Bendrojo pagalbos centro (BPC 112) Šiaulių skyriaus, reagavusio į pranešimus apie gaisrus bei skubius gelbėjimo darbus Šiaulių ir Panevėžio apskrityse. Nuo rugpjūčio 1-osios Šiaulių ir Panevėžio gyventojų pagalbos prašymai vietos ugniagesius pasieks per Alytų.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Naikinimo priežastis – optimizacija
Liepos 31-oji – paskutinė diena, kai su priešgaisrinės apsaugos pareigūnų pagalbos besišaukiančiais Šiaulių ir Panevėžio apskričių gyventojais bendraus vietos Bendrasis pagalbos centras. Šiaulių skyrius veikė nuo 2008 metų.
Šiauliečiai priiminėdavo tik tuos skambučius, kurie susiję su priešgaisrine apsauga. Į kitus pagalbos – medicininės, policinės ir kitos – prašymus reaguodavo ir toliau reaguos bei reikalingas pajėgas nukreips BPC Klaipėdos skyriaus operatoriai.
Naikinamame Šiaulių skyriuje dirbo apie 20 specialistų. Jiems šiuo metu jau pasiūlytos alternatyvos: persikelti į Klaipėdos ar Vilniaus BPC, papildyti Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos gretas arba atsisveikinti su tarnyba.
Šiaulių skyriaus naikinimas grindžiamas BPC optimizavimu, esą maži centriukai, sujungti į vieną didelį, galės efektyviau suorientuoti operatyviąsias pajėgas.
Be to, BPC Alytaus skyrius, skirtingai nuo Šiaulių skyriaus, kuris glaudžiasi po Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos sparnu, turi nuosavas, Europos Sąjungos lėšomis įsigytas, patalpas.
BPC Kauno skyrius sunaikintas pernai. Nuo tada Kauno apskrities gyventojų pagalbos prašymus priimdavo Klaipėdos skyriuje dirbantys operatoriai.
Apie vietinį incidentą – per aplinkui
Naikinamo BPC Šiaulių skyriaus viršininkas Nerijus Adomavičius sako, kad didesnių keblumų gyventojams permainos padaryti neturėtų. Nebent tai, kad Alytaus skyriuje dirbantiems operatoriams neabejotinai bus sunkiau susigaudyti gyventojų pateiktoje informacijoje.
„Jei Šiaulių skyriaus operatorius pasiekdavo informacija, kad gaisras kilo, pavyzdžiui, prie „Auksinio berniuko“ arba, tarkime, netoli "Beržynėlio", tai adreso paprastai būdavo nebeklausiama – nebegaištamas brangus laikas, siunčiamos pajėgos“, – sakė N. Adomavičius.
Nuo šiol šiauliečiams, pranešantiems apie gaisrą, pasak vadovo, gali tekti paieškoti artimiausio adreso, kad galėtų jį nurodyti alytiškiui operatoriui.
Be to, N. Adomavičiaus įsitikinimu, sunkumų, bent jau laikinų, dzūkams gali kilti ir dėl žemaičių bei aukštaičių tarmių. BPC Šiaulių skyriaus darbuotojų ausų, vadovo žodžiais, nelaužydavo Šiaulių ir Panevėžio apskričių gyventojų kalba, o alytiškiams greičiausiai teks po kelis kartus perklausti, kol pavyks viską tiksliai išsiaiškinti.
N. Adomavičiaus karjerą BPC iškėlimas iš Šiaulių taip pat pakoregavo – buvęs BPC Šiaulių skyriaus viršininkas nuo birželio pradžios vadovauja Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybiniam priešgaisrinės priežiūros skyriui.
Ar netapsime sistemų įkaitais?
Net ir tuo atveju, jei gyventojai didesnio diskomforto dėl artėjančių permainų nepajus, buvęs BPC Šiaulių skyriaus viršininkas neslepia jaučiantis nusivylimą.
„Slegia psichologiškai pagalvojus, kad iš mūsų miesto iškeliamas dar vienas gyventojams gyvybiškai svarbus padalinys“, – sakė N. Adomavičius.
Jo nuomone, pagalba yra operatyvesnė, kuo ji yra arčiau žmonių.
„Šiaulių krašte“ ne kartą rašyta apie tai, kad optimizavus medicinos sistemą, prisišaukti pagalbos atokesnių rajonų gyventojams tapę neretai labai sudėtinga. Jau būta ir atvejų, kai pavėluota pagalba kainavo gyvybę.
Ar šaukdamiesi pagalbos akistatoje su ugnimi gyventojai netaps bendrosios skubiosios pagalbos sistemos optimizavimo įkaitais?
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
VEIKLA: Bendrojo pagalbos centro Šiaulių skyrius veikė septynerius metus. Nuo rugpjūčio 1-osios jo Šiauliuose nebelieka.
NERIMAS: Bendrojo pagalbos centro Šiaulių skyriaus buvęs viršininkas Nerijus Adomavičius sako, kad, sunaikinus skyrių Šiauliuose, vietos gyventojai nepatogumų patirti neturėtų, bet nerimo yra.