Naujausios
Ko Tytuvėnams reikia labiau – muziejaus ar smuklės?
Prieš keletą mėnesių įsiplieskė aistros dėl apleisto kultūros paveldo Tytuvėnuose. Kelmės rajono vadovai prašė išbraukti šį pastatą iš kultūros paveldo objektų ir nugriauti, tačiau patiems iškilo grėsmė „užsidirbti“ baudą dėl neprižiūrėto ir nykstančio medinės architektūros paminklo – 145 metų Boroko Chveideno namo.
Kadangi nugriauti neleista, nuspręsta rasti kitą išeitį – konservuoti pastatą ir parduoti. Gal kas nors čia įrengs smuklę? Esą smuklių Tytuvėnuose senais laikais būdavę labai daug.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Diskusijos tęsiasi, veiksmo nėra
Tytuvėnuose visuomenės iniciatyva surengtas miesto šviesuolių, inteligentų ir rajono valdžios susitikimas dėl galimybės įkurti muziejų.
Daugelis mažesnių rajono miestelių turi savo muziejus. Tytuvėnai – išskirtinis miestas savo kultūros paveldu ir gamta. Deja, neturi muziejaus.
Problema ypač paaštrėjo po to, kai Tytuvėnų jaunimo mokykla panoro atsikratyti Tytuvėnų žemės ūkio technikume, o paskui Profesinio rengimo centre dirbusio rašytojo ir pedagogo Igno Viržinto surinktais eksponatais, nes jie užima mokyklos nuomojamų patalpų dalį.
Jau daugiau kaip metai svarstoma, kur padėti gausius ir vertingus kraštotyros eksponatus. Šios problemos nebūtų, jeigu prieš devyniolika metų tuometinė rajono valdžia ir kultūros kuratoriai būtų leidę kraštotyrininkui I.Viržintui savo eksponatus apgyvendinti gydytojo B.Chveideno name. Jam buvo duotas žodinis leidimas šiame pastate steigti muziejų.
Kai šviesuolis išvežė kelis sunkvežimius šiukšlių ir baigė tvarkyti namą, valdžia persigalvojo, ir muziejaus ten steigti neleido.
Paveldas nyksta
Per tą laiką medinės architektūros paminklas B. Chveideno namas visiškai sugriuvo, įkrito net stogas. O I. Viržinto surinktų eksponatų laikymo problema taip ir neišspręsta.
Šiandieniniai vadovai pirmąją problemą ketino išspręsti nugriaudami apleistą kultūros paveldo objektą, antrąją – I. Viržinto ekspoziciją įkurdindami Kelmės profesinio rengimo centro Tytuvėnų skyriaus patalpų fojė.
Tačiau kol kas nė vienos problemos neišsprendė. B. Chveideno pastato griauti neleido ir iš Kultūros vertybių sąrašo niekas neišbraukė.
O ekspozicijos vieta Profesinio rengimo centre taip ir neįrengta. Eksponatai laikinai priglausti Tytuvėnų regioniniame parke.
Beje, savo vietos neturi ne tik I. Viržinto surinkti kraštotyros eksponatai. Miestui dovanoti dailininko S. Varašiaus paveikslai taip pat nepasiekiami visuomenei, laikomi sandėliukuose, nes nėra kur jų eksponuoti.
Tytuvėnuose daug kūrėjų, dailininkų, kurie taip pat norėtų eksponuoti savo paveikslus.
Yra kolekcininkų. Vieno tytuvėniškio laikrodžių kolekcija iškeliavo į Klaipėdą, nes Tytuvėnuose jos nebuvo kur dėti.
Muziejus padėtų įamžinti ir didžiąją savo gyvenimo dalį čia kūrusios dailininkės S. Romerienės atminimą. Artimieji dovanotų dailininkės sukurtų paveikslų.
Padiskutavusi su rajono vadovais Tytuvėnų šviesuomenė skirstėsi žinodama, jog Tytuvėnuose muziejaus nebus. Nėra tam tinkamo pastato.
Neleido nugriauti – konservuos ir parduos
B.Chveideno namas sugriuvęs. Rajono vadovai nusprendė sutvarkyti jo stogą, pastatą konservuoti, o po to bandyti parduoti aukcione.
Meras Vaclovas Andrulis neslėpė, jog sugriuvęs kultūros paveldo objektas tapo rajono vadovų galvos skausmu. Vien jo konservavimas kainuos mažiausiai apie 20 tūkstančių eurų. O rekonstrukcijai reikėtų apie pusės milijono.
„Gal atsiras koks verslininkas, kuris ryšis sename pastate įkurti smuklę? Tarpukaryje Tytuvėnuose buvo labai daug smuklių,“ – viltingiau į B. Chveideno palikimo ateitį žiūri Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktorė Irena Sirusienė.
Svarstyta galimybė muziejų įkurti bešeimininkiame name Šiluvos gatvėje. Bet nuspręsta, kad tas pastatas muziejui per mažas. Nebūtų kur rengti edukacinių programų. Be jų muziejus neišgyventų.
Kraštotyrininko I. Viržinto našlė Justina Viržintienė sako esanti nieko prieš, kad jos vyro surinkta kolekcija būtų eksponuojama Profesinio rengimo centro fojė. Tačiau neramu, kad Tytuvėnų filialo likimas – neaiškus, vis dažniau pasigirsta kalbų, kad jis bus uždarytas.
„Įrengiant ekspoziciją prireiks nemažai lėšų. O jeigu įstaigą uždarys? – dvejoja moteris. – Kražiai, Užventis, Šaukėnai, Žalpiai turi savo muziejus, o turizmo traukos centru tituluojami Tytuvėnai turi tik bažnyčią, vienuolyną ir ežerus. Valdžia nueina pačiu lengviausiu keliu. Parduos kultūros paveldo objektą, turtingas verslininkas čia įrengs dar vieną girdyklą – tuo ir pasibaigs kultūra.“
Miestas taip ir liks be muziejaus?
I. Sirusienės įsitikinimu, I. Viržinto surinkta kraštotyros kolekcija tinka kaimui ir turėtų likti Profesinio rengimo centre, įrengus tinkamą vietą ekspozicijai. Miestui dovanotus paveikslus būsią galima eksponuoti naujojo kultūros centro galerijoje.
Esą Savivaldybė jau šiemet nupirks seną pašto pastatą bei tame pastate esantį vieną butą. Tuomet bus galima gauti Regioninės plėtros programos lėšų jo rekonstravimui į kultūros centrą.
Tik prieš tai dar teks pakeisti techninį projektą ir koreguoti Bendrąjį planą, nes esą šiuose dokumentuose pridaryta klaidų.
Tytuvėnų bendruomenės pirmininkės Irmos Ridikienės nuomonė panaši kaip direktorės – viskas turėtų sutilpti po kelerių metų atsirasiančiame Tytuvėnų kultūros centre.
Tytuvėnų seniūno Romo Čerkausko nuomone, miestui reikėtų muziejaus. Jame galėtų būti ir kraštotyros sekcija, kur vietą rastų I. Viržinto eksponatai, ir dailės galerija, kurioje plačiajai visuomenei ir miesto svečiams taptų prieinami 20 miestui dovanotų dailininko S. Varašiaus paveikslų.
Miesto centre bus pastatyta dailininkės S. Romerienės skulptūra. Didžiąją gyvenimo dalį čia kūrusios ir gyvenusios dailininkės artimieji taip pat dovanotų jos paveikslų originalų.
Galiausiai muziejuje savo vietą galėtų rasti ir vietos kūrėjų darbai. Juk miestas jais ypač turtingas.
Muziejus įtvirtintų Tytuvėnų, kaip turizmo ir kultūros miesto, įvaizdį.
Misija – statyti, o ne griauti
„Didelė gėda tokiam žymiam Tytuvėnų miestui, kad nėra galimybės įkurti muziejų, – stebisi Viešosios įstaigos Tytuvėnų festivalio direktorė Nijolė Saimininkienė. – Apie tai kalbama jau keliolika metų, o rezultatų jokių. Ir naujajame kultūros centre muziejui vieta nenumatyta.
Sugriauti arba parduoti galima viską. Bet juk valdžios misija ne griauti, o statyti. Visų mūsų misija kurti.
Stebėjau, kai Tytuvėnų jaunimui teikė Sutvirtinimo sakramentą ir galvojau, ką padaryti, kad tas gražus jaunimas liktų gyventi Tytuvėnuose. Už tai atsakingi mes, suaugusieji, ypač rajono valdžia.
Miestas gyvena ne parkais, ne gerai sutvarkytomis gatvėmis, o žmonėmis. Muziejus ne tik saugotų prisiminimą apie praeitį, bet ir sukurtų keturias – penkias darbo vietas.“
N. Saimininkienės nuomone, nedaug tokių miestų kaip Tytuvėnai. Todėl keista, kad neišnaudojami miesto privalumai: graži gamta, ežerai, kultūros paveldas.
Bet ar kas nors turi šios auksinės vietos viziją bent dešimčiai metų į priekį? Nežinom, kur einame.
Juk jeigu būtų leidę prieš keliolika metų I. Viržintui tvarkyti B. Chveideno namą ir jame įkurti muziejų, šiandien pastatas nebūtų toks apleistas. Gal jame veiktų amatų centras? Tegu ir smuklė su Tytuvėnų kraštui būdingais patiekalais.
Tytuvėnai – puiki vieta gydykloms, sanatorijoms, galiausiai – senelių namams, kur žmonės galėtų oriai senti.
Žinoma, statyboms reikia lėšų. Tačiau valdžios misija ir yra ieškoti investuotojų.
SMUKLĖ: Kelmės rajono vadovai ketina konservuoti ir parduoti kultūros paveldo objektą Boroko Chveideno namą. Viliasi, jog atsiras verslininkas, kuris nupirks ir name įrengs smuklę.
Autorės nuotr.
KOVOTOJA: Justina Viržintienė kovoja, kad jos vyro, rašytojo ir pedagogo, Igno Viržinto visą gyvenimą kaupti eksponatai rastų deramą vietą.
ĮDIRBIS: Ignas Viržintas, ilgus metus kantriai rinkęs kraštotyros eksponatus, juos sisteminęs, aprašęs atliko puikų įdirbį būsimam Tytuvėnų krašto muziejui. Tačiau atsitiko taip, kad eksponatai kaip ir B. Chveideno namas rajono vadovams tapo ne vertybe, o problema.
ŽMONĖS: Tytuvėnuose gyvenanti VšĮ „Tytuvėnų festivalis“ direktorė Nijolė Saimininkienė įsitikinusi, jog miestas yra gyvas žmonėmis. O muziejus ne tik pagerintų miesto įvaizdį, bet ir sukurtų darbo vietų.