Naujausios
Kaimus naikino melioracija, dabar naikina nedarbas
Stulgiuose gimęs ir užaugęs Boleslovas Jakutis, žiūrėdamas į nykstantį Stulgių miestelį sako, jog dabar yra antroji kaimų naikinimo banga. Pirmoji buvo sovietmetį, kai žmones varė iš vienkiemių į gyvenvietes. Dabar bėgti iš kaimo skatina nedarbas.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Nusivylimas
„Ne tokios Lietuvos tikėjomės, – rinkdamas žodį po žodžio pokalbį pradeda stulgiškis Boleslovas Jakutis. – Per 25 metus Lietuva turėjo suklestėti ir sužydėti. O dabar kas darosi? Prisiveisė milijonierių. Niekas nė vieno neaiškiais būdais praturtėjusio nenubaudė. O eiliniai žmonės kaip vargo taip tebevargsta, jeigu neišvažiuoja į užsienį. O užsienyje – irgi ne pyragai.“
Ponas Boleslovas ilgėjosi nepriklausomos Lietuvos. Iš sovietmečio liko nemažai nuoskaudų. Daug pažeminimo patyrė, nes tarnavo bažnyčioje vargonininku. Nors ir kolūkyje sąžiningai dirbdavo nuo aušros iki sutemos, vis tiek kliūdavo, kad jis bažnyčios tarnas.
Anuomet kolūkyje buvo sunku. Boleslovas buvo lauko darbininkas. Pradžioje rankomis rišdavo rugius, raudavo linus. Tekdavo ravėti ilgas kolūkio daržų vagas.
Fisharmonija
Ir senuosius, ir šiuos laikus B. Jakučiui mena kambaryje stovinti fisharmonija. Ją padovanojo senas Stulgių bažnyčios kunigas. Už šią dovaną vargonininkas metus turėjo dirbti be užmokesčio.
Vargonininku ponas Boleslovas tapo atsitiktinai. Penkerius metus bažnyčia neturėjo vargonininko. Kunigas pastebėjęs tuomet jauno Boleslovo gabumus, patarė jam mokytis groti vargonais. Boleslovas nusprendė pabandyti. Mokėsi pas Skaudvilės vargonininką.
Mokslai pasiteisino. 48 metus B.Jakutis dirbo vargonininku Stulgių bažnyčioje. Buvo subūręs suaugusiųjų ir jaunimo bažnytinius chorus. Prieš keletą metų pasitraukė iš vargonininko pareigų. Užleido vietą jaunesniam.
Anuomet tikėjimas nebuvo toleruojamas valdžios, bet bažnyčia vis tiek buvo pilna tikinčiųjų. Nes tuomet Stulgiuose gyveno daug žmonių.
Ponas Boleslovas prisimena įvykį, kai laidojo nuskendusį mokinį: „Mokytojai plėšė vaikus iš bažnyčios šventoriaus, bet daugelis tėvų juos vistiek nusivedė į Mišias. Vadinasi, žmonės nuoširdžiai tikėjo ir mažiau bijojo. Drįso parodyti savo poziciją.“
Ūkininkas
Atkūrus Nepriklausomybę, Jakučių šeima pradėjo ūkininkauti. Dalį žemės paveldėjo jis ir žmona, dalį gavo iš valstybės kaip trihektarininkas.
Kurį laiką dirbo 17 hektarų. Laikė gyvulių. Augino grūdus. Parduodavo 2 – 3 karvių pieną. Taip ir vertėsi.
Gyvena sovietmečiu savo rankomis statytame erdviame name. „ 1976 metais pasistačiau, – mena ponas Boleslovas. – Kolūkio pirmininkas suteikė dvejų metų atostogas, kad rūpinčiausi statyba, ir davė 2000 rublių paskolą. Tūkstančio rublių visai nereikėjo grąžinti.“
Antroji kaimo naikinimo banga
Buvo neblogų dalykų ir anais laikais. Tik Boleslovui nepatiko melioracija. Žmonių varymas iš vienkiemių į gyvenvietes buvo klaida. Daugelis, praradę savo gimtinę, iš viso nepasiliko kaime. Važiavo į miestus. Ten statėsi kooperatinius butus arba namus. Melioracija daug kaimų išnaikino.
Dabar, anot B. Jakučio, antroji kaimų naikinimo banga. Žmonės iš kaimų bėga nuo nedarbo.
Stambesnių ūkininkų tik vienas kitas. Kiti – smulkūs. Verčiasi iš kelių hektarų žemės ir poros ar trijų karvių.
Savo gyvenimą projektuoja į miestą
Dabar Jakučiai išnuomojo savo žemę. Pasiliko tik hektarą bulvėms. Atsisakė ūkio. Jau nebėra jėgų.
Ir jie savo gyvenimą po truputį kreipia link miesto. Sveikatos nėra. Visi keturi jų vaikai gyvena Šiauliuose. Ir jie pas gydytojus jau važiuoja aplenkdami Kelmę. Prisirašė Šiauliuose.
Kas žino, gal ateityje ir gyventi ten teks persikelti. Vienintelis išsigelbėjimas, kad vaikai Lietuvoje. Iš Jakučių giminės tik vienas anūkas dirba Airijoje.
„Reikalus apsiginam tik kai gaunam pensijas,“ – pasakoja vienas iš seniausiųjų stulgiškių, labai tikėjęs Nepriklausomybe.
Autorės nuotr.
POMĖGIS: Vargonininko pareigos bažnyčioje Boleslovui Jakučiui buvo ir darbas, ir pomėgis. Šiuo metu vargonininkavimą mena tik fisharmonija.