Naujausios
Jaunos šeimos emigracija į Pagryžuvį
Prieš pusantrų metų Pagryžuvyje (Kelmės r.) apsigyvenę Ingrida ir Saulius Petkai sako, jog pagaliau turi savo namus ir surado ramybę. Klaipėdoje, Telšiuose gyvenusi ir emigrantų duonos ragavusi jauna šeima apsistojo ties minimaliausia emigracija toje pačioje seniūnijoje.
Iš Budraičių kaimo, kuriame užaugo, persikėlė į Pagryžuvį, nes čia tenkino viskas: ir įperkamas palyginti kokybiškas būstas, ir aplinka, ir žmonės, ir galimybės dirbti.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Kai lankėmės Pagryžuvyje, Ingrida Petkienė jau buvo susiruošusi į Kelmę. Lanko vairuotojų kursus. Kooperuojasi su kitais pagryžuviškiais. Vienu automobiliu į Kelmę važiuoja keturi būsimieji vairuotojai.
Jauna moteris tikisi padedama tėvų nusipirkti automobilį ir važinėti dirbti į Kelmę.
Darbą Ingrida jau turėjo. Kartu su vyru Sauliumi dirbo Kelmės pieninėje. Tačiau buvo per sunku suderinti darbą ir vaikų auginimą. Petkų sūnui Laurynui – septyneri, dukrai Brigitai – tik dveji metai.
Iš Tytuvėnų apylinkių seniūnijos Budraičių kaimo kilę Ingrida ir Saulius Petkai persikėlė į Pagryžuvį, galvodami apie ateitį, nenorėdami visą gyvenimą likti nuomojamame bute.
„Čia tiko viskas: ir kaimo geografinė padėtis, ir didelis 80 kvadratinių metrų butas, ir to buto kaina, ir vaikams mokykla čia pat, – aiškino Ingrida savo pasirinkimą. – Gal būtume likę Budraičiuose, bet ten nebuvo butų pasirinkimo. Čia daug pliusų. Atskiras įėjimas, kiemas, nereikia vaikščioti bendra laiptine su kitais kaimynais, erdvus butas per du aukštus, pigus jo išlaikymas. Gyvenvietėje graži aplinka. Gyvenimas verda. Daug renginių. Ir jaunam žmogui – nenuobodu.“
Iki gyvenimo Pagryžuvyje, kurį Petkai laiko pasiekta ramybe, jie išbandė ir didmiesčius, ir emigraciją.
Buvo išvažiavę uždarbiauti į Vokietiją. Ingrida prižiūrėjo vaikus, Saulius dirbo pas ūkininką. „Žmonės ten geri, draugiški, malonesni negu Lietuvoje. Atlyginimas – didesnis. Bet nesivertė liežuvis kalbėti vokiškai. Ir mokytis vokiečių kalbos nesinorėjo. Slėgė gyvenimas atskirai, nes dirbome skirtingose vietose. Ilgėjomės Lietuvos, savo artimųjų, giminių, draugų, pažįstamų“, – pasakojo Ingrida.
Grįžę į Lietuvą gimtinėje darbo negavo. Teko ieškoti didmiesčiuose. Darbavosi Klaipėdoje, gamykloje, Telšiuose „Žemaitijos pieno“ bendrovėje.
Kol neturėjo vaikų, toks gyvenimas tiko. Bet sulaukę atžalų Petkai grįžo į Budraičius. Nebūtų pajėgę išlaikyti vaikų ir brangiai mokėti už būsto nuomą bei komunalinius mokesčius.
Buvo apsistoję pas Ingridos tėvus, paskui nuomojosi būstą. Tėviškėje – geriausia. Čia pat tėvai ir kiti artimi žmonės.
Kai pagaliau nusipirko būstą Pagryžuvyje, viskas stojosi į savo vėžes.
Kadangi įgijo patirties dirbdami „Žemaitijos pieno“ bendrovėje, lengvai gavo operatorių darbo Kelmės pieninėje.
„Iš Pagryžuvio niekur neisim. Ramybė dabar, – tvirtai apsisprendusi Ingrida. – Savi namai. Graži aplinka. Upė, parkas. Yra kur su vaikais pasivaikščioti. Ir šalia, ir kartu kiek tolėliau Kelmės – Tytuvėnų plentas.“
Jeigu kada nors nuspręs verstis ūkiškai, tam yra visos sąlygos: šalia daugiabučių pastatyti ūkiniai pastatai. Jauna šeima planuoja auginti paukščius.
Petkai įsitikinę, jog kaimas jaunoms šeimoms – visai nebloga išeitis. Už būstą dideliame mieste mokėtų paskolą visą gyvenimą, kentėtų nepriteklius, automobilių spūstis, kvėpuotų užterštu oru. O kaime dar daug privalumų, kurie nieko nekainuoja.
Autorės nuotr.
APSISPRENDIMAS: Po kelerių metų, praleistų be savo būsto, Ingrida Petkienė apsisprendė vaikus auginti kaime ir džiaugtis jo teikiamais privalumais.