Naujausios
Daugiavaikė motina pagerbta Prezidentūroje
Šaukėnuose gyvenančią daugiavaikę mamą Oną Kasparavičienę Motinos dienos išvakarėse Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu. Onos ir Stanislovo Kasparavičių šeima išaugino septynis vaikus: keturias dukras ir tris sūnus. Dabar džiaugiasi šeimą pagausinę 12 anūkų.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Šventė
Iškilmės Lietuvos prezidentūroje Onai Kasparavičienei paliko didžiulį įspūdį. Daugiavaikė motina dar niekuomet tokioje oficialioje aplinkoje nebuvo taip pagerbta.
Prezidentė iš viso apdovanojo 47 daugiavaikes Lietuvos motinas, dorais piliečiais išauginusias visus savo vaikus.
Į iškilmes šaukėniškę palydėjo jos vyras Stanislovas, dukra Indra su anūkais Benu ir Dora. Vilniuje pasveikinti mamos į Prezidentūrą atėjo ir dukra Laima, dirbanti Žemės ūkio ministerijoje.
Lietuvos Respublikos I ir II laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisija Onai Kasparavičienei kaip daugiavaikei mamai yra paskyrusi antrojo laipsnio valstybinę pensiją.
Susituokė brandaus amžiaus
Šią gegužę sukako 45 metai, kai Ona ir Stanislovas Kasparavičiai drauge. Stanislovas juokauja, jog buvo „pasiutusios“ vestuvės. Prieš savaitgalį buvo gegužės pirmoji. Išpuolė keturios laisvos dienos. Tai svečiai ir neskubėjo namo. Šventė visas keturias dienas.
Stanislovas kilęs nuo Kuršėnų. Jam buvo 31 metai, kai draugai supažindino su bendraamže Ona. „Patiko. Spakaini, rami. Neišsiblaškiusi. Ir grožis neblogas. Parsivežiau pas tėvus. Ir jiems patiko,“ – saikingai savo žmoną giria Stanislovas.
Ponia Ona taip pat prisimena daugiadienes savo vestuves. Tekėjo kaip ir visos tuometinės 1970 –ųjų metų nuotakos, pasipuošusi balta suknele ir nuometu.
Šiandien abu pripažįsta, kad vedybos pavyko. Ir gyvenimas, kad iki šiol kartu. Kasparavičiai pasakoja niekuomet nebuvę rimtai susipykę. Griežtesnį žodį vienas kitam pasisakydavo. Bet ilgai griežti dantį ant sutuoktinio nebuvo nei laiko, nei reikalo.
„Jei vyras pareidavo išgėręs, apšaukdavau. Jam nepatikdavo, kad šaukdavau. Bet apsisukam – ir vėl viskas gerai,“ – mena O. Kasparavičienė.
„Nebuvo kada pyktis. Reikėjo dirbti ir kolūkyje, ir savo namuose, – žmonai pritaria ir Stanislovas. – Kartais kolūkyje sėdavom arba kuldavom iki antros valandos nakties.“
Ponia Ona prisimena, jog prakutę tėvams daug padėdavo ir vaikai. Vyresnės mergaitės mažuosius dvynukus nuvesdavo į darželį. Onelė labai daug padėdavusi prie ūkio. Važiuodavo karvių į ganyklas melžti. Jai daugiausia darbo užkliuvo.
Ir vyras nebuvo tinginys. „Kai išvažiuodavau į ligoninę gimdyti, jis vaikams virdavo valgyti. Stengdavosi įtikti. Kai po aštuonių dienų su leliuku grįždavau iš ligoninės, vaikai sakydavo, kad tetis skaniau valgyti verda, – šypsosi Ona. – Ir klausydavo tėvo. Pagal grafiką plaudavo indus ir tvarkydavo namus.“
Stanislovas sako, kad valgį pasigaminti jam vieni niekai. Kai tarnavo armijoje, dirbo virtuvėje.
Turėdavo darbais dalintis. Vaikų būrys. Visi vos ne pametinukai. O jų mamai dar reikėdavo eiti į darbą. Du mėnesius dekretinėse po gimdymo atbuvai ir eik dirbti.
Ona dirbo Vaiguvos invalidų namuose sanitare, virėja, vėliau seserimi – šeimininke. Kai šeima persikėlė į Šaukėnus, teko dirbti kūrike kultūros namuose, paskui valgykloje. Nesibaidė net žolės miltų agregato mašinistės darbo. Vėliau darbavosi mokyklos valgykloje. Nesirinko darbo. Ką pasiūlė, tą ir dirbo. Juk reikėjo maitintis devynioms burnoms.
Vaikai – didžiausias turtas
Taip darniai gyvendami, vienas kitą paremdami Kasparavičiai sulaukė 76 metų. Po truputį, pasėdėdami dar darbuojasi savo ūkelyje. Didžiausias jų užgyventas turtas – vaikai. Kai reikia paveža, kai tėvai pavargsta – prišoka talkon.
Gerai, kad jų daug. Trys gyvena Vokietijoje, keturi dar liko Lietuvoje. Gyvena Kelmės ir Šiaulių rajonuose. Visada prisišauksi.
Vyriausioji dukra Indra Heynold įgijo pradinių klasių mokytojos specialybę. Tačiau pagal specialybę nedirba. Ūkininkauja. Augina keturis vaikus: Jūratę, Martyną, Dorą ir Beną. Ji gyvena Kukečių seniūnijos Beržinės kaime, arčiausiai savo sengalvėlių, todėl pas juos dažniausia viešnia.
Metais už Indrą jaunesnis Remigijus – santechnikas – suvirintojas. Gyvena Šiauliuose. Dirba vyriausiuoju meistru „Putokšnio“ bendrovėje. Augina dukras Astą ir Ugnę.
Dar po metų gimusi Rita Aust Šiaulių pedagoginiame institute įgijo pradinio ugdymo pedagogikos ir dailės specialybę. Vėliau studijas tęsė Vilniaus pedagoginiame instituite. Čia studijavo vokiečių kalbą. Šiuo metu gyvena Vokietijoje, dirba auklėtoja Šventosios Elzbietos katalikiškajame vaikų darželyje. Pati augina dukrą Paulą.
Nuo Ritos tik pora metų skiria dukrą Laimą. Ji pasirinko žemės ūkio mokslus. Žemės ūkio akademijoje įgijo žemėtvarkininkės specialybę. Vėliau studijavo Vilniaus universitete ekonomiką. Dabar dirba Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vedėja.
Dar po poros metų gimė dukra Onutė. Ji studijavo Šiaulių medicinos mokykloje. Tačiau studijų nebaigė. Išvyko į Vokietiją. Ten ištekėjo. Šiuo metu augina 4 vaikus: Norbertą, Klarą, Melene ir Simoną.
Už Onutę pora metų vyresnis Stasys taip pat gyvena Vokietijoje. Šiaulių universitete jis įgijo elektros inžinieriaus specialybę. Šiuo metu dirba Blaufelden mieste „Labor sistem“ įmonėje. Augina sūnų Justiną.
Jo brolis dvynys Juozas ūkininkauja Šiaulių rajone.
„Kai auginau, buvo labai sunku. Mažyliai – beveik visi pametinukai, – prisimena moteris. – Bet ką darysi, kad tų vaikų yra? Vis galvodavau: gal jau paskutinis? O biro vienas po kito. Atsimenu, pagimdžiau penktą dukrelę. Pavadinau savo vardu Onute. Pamaniau, jog tikrai daugiau nebereikės gimdyti. Onutei nebuvo nė pusantrų metukų, atsirado net du iš karto – Stasiukas ir Juozukas. Trys maži – ir Onutė, ir dvynukai.“
Šiandien ponia Ona sako užmiršusi vargus. Neapgailestauja dėl daugiavaikės motinos likimo. Kiek Dievas davė, tiek gimdė. Vadinasi, taip reikėjo.
O daugybė darbo namuose vaikams turėjo auklėjamojo poveikio. Nebuvo kada šlaistytis gatvėse. Mokėsi arba dirbo.
Tėvai pasiilgsta užsienyje gyvenančių vaikų. Dukra Rita ir sūnus Stasys dažniau namo parvažiuoja. Jų vaikai išmokyti lietuviškai šnekėti. Kai atvažiuoja į Šaukėnus, tėvai prisako: „Šnekėkit taip, kaip seneliai.“
O Onelė gyvena ūkiškai, savaitgaliais dar bėga į darbą kavinėje, namuose keturi vaikai. Laukia, kol tėvai pas ją atvažiuos. Su jos mažyliais seneliai lietuviškai nesusišneka.
Tačiau motina nesmerkia dukrų pasirinkimo. „Vokiečiai – geri vyrai: nei geria, nei rūko, nei mušasi,“ – sako.
Lietuvos Prezidentūros nuotr.
PAGARBA: Septynis vaikus ir dvylika anūkų turinti šaukėniškė Ona Kasparavičienė sulaukė ir valstybės vadovės pagarbos.
PALYDA: Atsiimti medalio į Prezidentūrą Oną Kasparavičienę lydėjo dukra Indra su vaikais Dora ir Benu. Pasveikinti mamos atėjo Vilniuje gyvenanti dukra Laima.