Naujausios
Smurtautojas – kaip tiksinti bomba
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Po Linkuvą ištikusios tragedijos, kai sugyventinis nužudė jauną gyvenimo draugę, prieš kurią jau anksčiau buvo pakėlęs ranką, dar ir dar kartą dera priminti gyvenančioms su smurtautojais: jūs galite būti kita auka.
Smurtą prieš kitus naudojantis žmogus šalia – kaip tiksinti bomba.
Nors psichologai, paramos moterims centrų darbuotojai aiškina, kad sykį kumščiu trenkęs vyras dažniausiai bus linkęs savo veiksmus kartoti, naivus pasitikėjimas, tikėjimas ar baimė neleidžia blaiviai mąstyti ir pasitraukti.
Pasitraukti būtų protingiausias veiksmas. Bandyti pakeisti suaugusį žmogų, kuris pats to nenori – beprasmiška, įmanoma pakeisti tik savo požiūrį į situaciją, nepasiduoti gražiems atsiprašymo žodžiams.
Žmonės apskritai linkę gyventi iliuzijomis, ypač, kai atsiduria nebūdingoje, žeminančioje, netikėtoje, stresą keliančioje situacijoje.
Stengiamasi nustumti mintį, kad tai, kas vyksta, iš tiesų tėra sapnas, nes taip negali būti arba laukiama, kad kažkas ateis, paims už rankos ir išves saulėtu taku.
Bet greičiausiai neateis, neišves, ypač, jei smurtas vyksta uždaroje erdvėje – namuose. Jei žmogus tyli, nes kam nors pasisakyti gėda, paskui – baisu, jei nesikreipia į policiją, krizių centrus, smurto tąsa – tarsi užprogramuota.
Kodėl netrinktelėjus, jei nepatiko išvirti barščiai ar moters išreikšta nuomonė kuriuo nors buities, vaikų auklėjimo ar eilinio „bambalio“ gėrimo klausimu?..
Smurtas yra jėgos demonstravimas, galingesniojo valdžia prieš silpnesnį. Moksliniai tyrimai rodo, kad seksualinis smurtas taip pat yra ne libido patenkinimas, bet noras užvaldyti. Užpuoliką jaudina ne lytiniai santykiai, bet jo viršenybė.
Kvailai skamba „folkloras“ „pati prisiprašė“, visažinių tvirtinimai, kad moteriai patinka būti daužomai. Parodykite sveiko proto žmogų, kuris nuoširdžiai trokštų būti užmuštas ar sužalotas.
Apie „patikimą būti daužomai“ prikurta anekdotų. Situacija kur kas grėsmingesnė. Moterys baiminasi palikti smurtautojus ne tik dėl savęs, bet ir dėl aplinkinių spaudimo išsaugoti „šeimą“, kartais – dėl ekonominių priežasčių, ypač jei augina vaikų ir galvoja nesugebėsiančios jų išlaikyti.
Smurtautojai po agresijos išpuolio paprastai atsiprašinėja, maldauja atleisti ir taip suminkština širdį.
Kartojasi uždara grandinė: konfliktas, paskui santykių pagerėjimas, paskui vėl neišvengiamas konfliktas, ir taip be galo.
Egzistuoja ir vadinamasis Stokholmo sindromas, psichologinis reiškinys, kada aukos ima jausti teigiamus jausmus, pavyzdžiui, savanorišką paklusnumą, pagarbą smurtautojui, nepaisydamos, kad kyla pavojus jų sveikatai ir gyvybei.
Auka nebegali gyventi be smurtautojo. Tačiau tokia būsena nėra adekvati, ištrūkęs iš užburto rato žmogus pradeda kitaip mąstyti.
Akivaizdu, kad ir smurtautojas negali gyventi be aukos, todėl jis bet kokiu būdu bandys ją sulaikyti. Taigi smurtą patiriančioms moterims ir vaikams būtina kompleksinė – teisinė, psichologinė, socialinė pagalba, kad žmogus pagaliau ištrūktų iš ilgainiui susiformavusio „mąstymo burbulo“, jog nieko pakeisti neįmanoma.
Regis, visuomenės požiūris į smurtą keičiasi. Paskutiniais Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos kartu su Lygių galimybių plėtros centru (LGPC) ir Vilniaus miesto krizių centru užsakytos apklausos duomenimis, beveik 80 procentų respondentų išsako neigiamą požiūrį į agresiją šeimoje, bet 22 procentai apklaustųjų vis dar mano, kad smurtas yra „prigimtinis vyriškumo požymis“.
Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2013 metais nuo sutuoktinio, partnerio ar sugyventinio nukentėjo 5635 moterys Lietuvoje (kaime – 2506). Nužudyta – 19.
2014 metais Šiaulių apskrities policijos įstaigos sulaukė 2194 pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje, kuriais remiantis buvo pradėti 1553 ikiteisminiai tyrimai, iš jų Šiaulių mieste ir rajone – 555, Radviliškio rajone – 313, Pakruojo rajone – 205, Raseinių rajone – 229, Joniškio rajone – 160.
Atsiras sakančių, kad moterys irgi smurtauja.
Joniškyje per balandį (iki balandžio 27 dienos) buvo užfiksuota 17 atvejų, kai vyrai sumušė moteris (žmonas, sugyventines, seseris, mamas). Per tą patį laiką užfiksuotas vienas įvykis, kai moteris sumušė vyrą.
Statistika aiški. Psichologinis smurtas iš moterų pusės? Taip, jis egzistuoja, bet galima išeiti, nepatyrus ar nepadarius kitam akivaizdžių žaizdų.
Ir pabaigai. Nukentėjusios nuo smurto Šiaulių apskrityje gali kreiptis į Specializuotos pagalbos centrą, veikiantį prie Moterų veiklos inovacijų centro, kuriame jos gaus emocinę, psichologinę, pirminę teisinę pagalbą, konsultacijas.
Darbuotojos tarpininkauja kreipiantis į valstybines bei savivaldybių įstaigas ir institucijas. Kompleksinė pagalba teikiama nemokamai darbo dienomis nuo 9 iki 17 valandos. Tel.: 8652 242 32, el.paštas mvic@splius.lt .
„Pagalbos moterims linija“ veikia telefonu 8 800 66366 (kasdien 10-21 valandomis) ir elektroniniu paštu pagalba@moteriai.lt. Beveik kiekviename rajone taip pat yra Krizių centrai ar panašios padėti galinčios įstaigos.
