Naujausios
KOMENTARAS
Šnabždesiai į rinkėjo ausį
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Ši savaitė baigsis reikšmingu įvykiu – Savivaldybių rinkimais. Dar diena, ir kandidatai į merus bei Tarybos narius turės baigti meilingus šnabždesius į rinkėjų ausį. Baigsis agitacijos laikas.
Tiesą sakant, didelių pastangų džiuginti jo akį ir ausį eilinis rinkėjas nelabai ir jaučia. Vienur kitur gražesnės parduotuvės lange arba šiukšlyną primenančioje skelbimų lentoje kabo besišypsančio šiandieninio mero abrozdėlis, kai kur įsitarpavęs jo pavaduotojas ar koks kitas veikėjas.
Šiandieninių politikų suėjimuose opozicija kiek aršiau puldinėja poziciją. To aršumo netrūko ir anksčiau. Tik iš vietos politikėlių pasikandžiojimo žmogui nedaug naudos.
Dalis šiandieninių savivaldybininkų ir politikų atrodo ramūs kaip belgai. Savo partijų sąrašuose jie įrašyti pirmi ar vieni iš pirmųjų. Tai beveik garantija, kad išrinks. Juolab kad kiekviena partija turi savąjį elektoratą. Ypač tos, kurios sudaro valdančiąją koaliciją.
Jų valia biudžetinėse įstaigose įdarbinta bendrapartiečių, giminaičių, artimųjų ar šiaip gerų „prietelių“. Ir pačioje Savivaldybėje ar Savivaldybės įmonėse, žiūrėk, lyg Pilypas iš kanapių išlenda koks naujai iškeptas skyriaus vedėjas ar svarbus specialistas. Jo giminės ir artimieji taip pat stos mūru už dabartinę valdžią. Rinkimai – gera proga pareikšti padėką savo geradariams.
Savivaldybėje situaciją gali šiek tiek pakeisti vienos ar kitos valdančiosios partijos gautas mandatų skaičius. Pasilpusiųjų partijų sąskaita daugiau mandatų gali gauti stipriosios jų konkurentės. O jeigu suveiks lietuvio gailesčio silpnesniajam mechanizmas, gali būti ir atvirkščiai.
Bet panašu, kad į mero postą kandidatuojantys bent keli savivaldybininkai linkę ir toliau darbuotis „in corpore“ – visi savo vietose ir savo pareigose.
Rinkimų programos primena pažadų magiją – žodis išskrenda, bet darbu nesugrįžta. Programas sieja pagrindinis žodis „sieksiu“. Tai tik iliuzija, kuri nebūtinai virs realybe. Siekti galima daug ko, bet nebūsi kaltas, jeigu nepasieksi.
Kiekvienas pažadas „siekti“ nutaikytas į konkretų rinkėją.
Antai jaunimo korta žaidžiantis kandidatas žada suformuoti stipendijų krepšelį, iš kurio pasems pinigėlių rajonui reikalingiems specialistams. Pavyzdžiui, studijuojantiems informacines technologijas. O kad tokių jaunuolių, bebaigiančių studijas ne už biudžeto, o už savo tėvų pinigus, jau sukinėjasi aplink savivaldybę laukdami darbo, geriau nepastebėti. Tegu eina į darbo biržą ir melžia valstybę. Tas, kuris studijuoja už savivaldybės stipendiją, bus skolingesnis. Vadinasi, lojalesnis.
Vienas iš kandidatų į Kelmės rajono merus žada siekti, kad Tytuvėnams būtų suteiktas kurortinės teritorijos statusas ir įsteigta sanatorija. Tytuvėniškiai už tokį siekį turėtų kelti rankas. Juk gauti kelialapį į sanatoriją mūsų valstybėje ne ką lengviau kaip vietą valstybės tarnyboje.
Kitas kandidatas, tapęs meru, jau žada ne siekti, o tiesiog išasfaltuoti keletą žvyrkelių. Šalia šių žvyrkelių gyvenantys žmonės turėtų atiduoti savo balsą už šitą merą.
Beje, tas pats kandidatas, tapęs meru, Savivaldybėje žada pritaikyti savąją verslininko patirtį. Tik kad ta patirtis – labai liūdna. Atrodo, kad verslas bankrutavo...
Prigrūstame mieste neturintys kur pastatyti automobilio veikiausiai balsuos už tą merą, kuris sieks pastatyti daugiaaukštę automobilių stovėjimo aikštelę.
Kultūros darbuotojai turėtų rinktis merą, žadantį Kelmę padaryti Lietuvos kultūros sostine. Tuomet ir jiems bent metus nereikės laikytis pasninko.
Žodžiu, kiekvienas kandidatas turi savo taikinį, taikosi į jautriausius jam žinomus žmonių poreikius. Ar galės juos patenkinti? Prieš rinkimus apie tai galvoti nėra kada.
Svarbu išmesti ryškią idėją. Kad ją lyg fejerverką išgirstų ir pamatytų.
Man asmeniškai ryškiausias pasirodė vieno kadidato pažadas „sieksiu gerbti žmogų“. Pasirodo, net pagarba savo rinkėjui kol kas tėra tik siekiamybė. Valio! Kandidatas bent neveidmainiauja.
Iš tiesų programų teiginiai netrykšta pagarba rinkėjui. Veikiau kvepia išankstiniu žmogaus mulkinimu. Kai kurie pažadai keliauja iš vienos kadencijos į kitą.
Jie žada išnaikinti korupciją. Bet patys, dirbdami Savivaldybėje ir rajono Taryboje, korupcijos taip ir nepanaikino. Kai kurie šią piktžolę dar ir patręšė.
Jie sako išsaugosią kaime mokyklas ir kultūros įstaigas. Bet kodėl iki šiol nesaugojo? Dabar saugoti jau lengva, nes nėra ko uždaryti.
Jie leis laisviau disponuoti mokinio krepšelio lėšomis. Ar tai nereikš, kad mokyklų direktoriai galės laisviau versti mokytojus rašyti prašymus, kad jiems sumažintų atlygį už pamoką?
Jie žada neleisti plėšti daugiabučių namų gyventojų. Bet gyventojai ir toliau sėkmingai apiplėšinėjami. Padengia šilumos tiekėjų išpūstas sąnaudas ir nuostolius, už menkiausią piršto pajudinimą brangiai moka administratoriui. O Savivaldybės vadovai giriasi savo įmonės pelnu.
Jie žada iš anksto žinodami, kad neįvykdys savo pažadų. Gal todėl nė vienas nežada daugiau teisybės?
Psichologai aiškina, kad žmogų labiausiai žeidžia ir sargdina neteisybė. Deja, mes pasmerkti mirkti tame neteisingumo liūne. Kas išsikapsto, išvažiuoja. Kas lieka, sekmadienį eis rinkti savo privilegijuotųjų tarnų.
