Naujausios
Ligoninę slegia finansinė našta
Didelėmis investicijomis galinčią džiaugtis Radviliškio ligoninę slegia milijoniniai įsiskolinimai. Tą konstatavo joje auditą atlikusi Savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba.
Laima AGANAUSKIENĖ
alaima@skrastas.lt
Slegia skolų milijonai
Savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos kontrolierė Giedrė Sinkevičienė su Radviliškio ligoninėje atlikto audito ataskaita supažindino rajono Tarybos Kontrolės komiteto narius.
Didžiausia ligoninės problema – finansinė situacija. Anot kontrolierių, 2013-aisiais ligoninės finansinis rezultatas buvo neigiamas, įstaigos mokumas mažėja, galimybės grąžinti skolas blogėja, nes didėja trumpalaikiai įsipareigojimai.
Audito duomenimis, Radviliškio ligoninės įsipareigojimai 2013 metų gruodžio 31 dieną sudarė apie 3,54 milijono litų, iš jų ilgalaikiai įsipareigojimai sudarė 700 tūkstančių litų. Nors įstaigos praėjusių metų finansiniai rezultatai dar nebuvo suskaičiuoti, kontrolieriai tikino, jog nuo įsiskolinimų ligoninė nepabėgo ir praėjusiais metais.
Ligoninės direktorė Danutė Povelauskienė posėdžio dalyviams paaiškino: ilgalaikis įsipareigojimas – tai apyvartinių lėšų papildymui dar 2002 metais paimta paskola, kurios palūkanų našta iki šiol tenka ligoninei.
Siūlyta mažinti išlaidas, gyventi pagal galimybes
Rajono vadovų bei Tarybos narių teigimu, kad mažėtų skolos, ligoninė turėtų ieškoti visų galimų kelių didindama pajamas, atidžiau skaičiuoti išlaidas bei gyventi pagal esamas galimybes.
Pasak D. Povelauskienės, sunki finansinė būklė slegia ne tik Radviliškio ligoninę – tai daugelio ligoninių problema.
„Jei ligoninių finansavimas ir toliau bus toks ir apmokėjimo balas už suteiktas paslaugas bus sumažintas, balanso nebus. Kuo įstaiga teikia daugiau brangesnių paslaugų, tuo didesnes sąnaudas ji turi. Kainuoja ir vanduo, ir šildymas, ir maitinimas, ir medikamentai...“ – teigė D. Povelauskienė.
Pasak direktorės, apie 300 tūkstančių litų ligoninėje nebuvo paimta iš ambulatorinės grandies. D. Povelauskienės teigimu, šeimos gydytojai ir ambulatorijos kažkodėl per mažai siunčia ligonių į rajono Konsultacinę polikliniką, nors joje konsultacijas teikia specialistai ir iš Panevėžio, ir iš Šiaulių.
Anot D. Povelauskienės, išeičių ieškoma ir kitais keliais – traumatologai patys važinėja po rajoną ir tokiu būdu konsultuoja ligonius. Jie tuo suinteresuoti, nes nuo konsultacijų kiekio priklauso jų priedai prie atlyginimo.
„Pirminė sveikatos priežiūros grandis turi dirbti taip, kad kuo mažiau ligonių patektų į ligoninę, o ligoninei reikia ligonių, kad specialistai juos galėtų konsultuoti ir uždirbti įstaigai pinigų“, – dvejopą situaciją komentavo Savivaldybės vyriausioji gydytoja Vitalija Kungienė.
Didelės atlyginimų dydžių žirklės
Audito duomenimis, ligoninės sąnaudų struktūroje didžiąją dalį (63,8 procento) sudaro darbo užmokestis su socialiniu draudimu.
Kontrolierių teigimu, įstaigoje ne visais atvejais vadovaujamasi patvirtinta Darbo apmokėjimo tvarka, yra neaiškumų dėl mokamų priedų.
Kontrolieriai pateikė audito metu nustatytą faktą apie antraeilėse pareigose 24 valandas ir 30 minučių dirbusį gydytoją, kuriam už šias valandas buvo priskaičiuotas 12,6 tūkstančio litų darbo užmokestis.
Šis gydytojas per nurodytą laikotarpį atliko 380 vienetų paslaugų (konsultacijų), tad, kontrolierių paskaičiavimu, vienos konsultacijos vidutinė trukmė buvo 3–4 minutės, tai yra 7–10 kartų trumpesnė, nei numatyta Darbo apmokėjimo tvarkoje.
Anot auditorių, ligoninėje labiausiai skiriasi gydytojų atlyginimų dydžiai. 2014 metų gegužės mėnesio išmokėjimų žiniaraščio su priskaitymais ir atskaitymais duomenimis, gydytojams priskaičiuotas nuo 1,8 tūkstančio iki 15,8 tūkstančio litų darbo užmokestis, slaugytojoms – nuo 700 iki 2,3 tūkstančio, slaugytojų padėjėjams – nuo 600 iki 2 tūkstančių, kineziterapeutams – nuo 400 iki 1,1 tūkstančio litų.
Kodėl taip skiriasi vietinių ir atvažiuojančių gydytojų atlyginimai, kodėl vieniems specialistams mokama mažai, o kitiems daug, ligoninės administracijos teiravosi ir Kontrolės komiteto nariai.
D. Povelauskienės teigimu, norėdama prisikviesti specialistų, įstaiga turi jiems mokėti didesnį atlyginimą. Esą taip yra ir kitose ligoninėse.
Pasak kontrolierių, ligoninės darbo apmokėjimo tvarka tobulintina siekiant užtikrinti skaidresnį ir racionalesnį darbo užmokesčio nustatymą ir apskaičiavimą.
Pagyrė už investicijas
Kontrolieriai akcentavo ir regioninės ligoninės statusą turinčios įstaigos pliusus investicijų srityje – milijoninės lėšos investuotos renovuojant pirmąjį ligoninės korpusą, suremontuoti jos skyriai, įsigyta medicinos įrangos.
Kontrolierių duomenimis, 2013 metais ligoninė pritraukė 1,24 milijono litų papildomų finansavimo šaltinių.
Tai pagerino gydytojų ir medicinos personalo darbo sąlygas, leido padidinti paslaugų skaičių, pagerėjo pacientų aptarnavimas.
Autorės nuotr.
NAŠTA: Radviliškio ligoninę slegia milijoninė finansinė našta.
SITUACIJA: Savivaldybės vyriausioji gydytoja Vitalija Kungienė (dešinėje): „Pirminė sveikatos priežiūros grandis turi dirbti taip, kad kuo mažiau ligonių patektų į ligoninę, o ligoninei reikia daugiau ligonių, kad specialistai turėtų darbo.“
ŽIRKLĖS: Didžiausios darbo užmokesčio žirklės taikomos gydytojų atlyginimams.
UŽDARBIS: Mažiausiai ligoninėje uždirba kineziterapeutai, slaugytojos.