Ugdymo dvasingumo kontekstas

Ugdymo dvasingumo kontekstas

Ugdymo dvasingumo kontekstas

Vytenis RIMKUS

Profesorius

Profesorius Jonas Kievišas ėmėsi ir sėkmingai vykdo dvasingumo raidos tyrimo ir šiandienos problematikos darbus. 2009 metais išleista stambi kolektyvinė monografija „Dvasingumas žmogaus pasaulyje“ susilaukė teigiamo įvertinimo spaudoje, mokslinėse ir praktinėse konferencijose, susitikimuose. Sėkmė paskatino toliau plėtoti šios problemos tyrinėjimus, susieti dvasingumą su žmogaus gyvenimu, su menine kūryba, su pedagogika.

2012 metais išleista antroji knyga-kolektyvinė monografija „Ugdymo dvasingumas“, kurioje sutelktas gausus tarptautinis autorių kolektyvas pagrindinį dėmesį skyrė auklėjimo klausimams.

Temų diapazonas – nuo bendrakultūrinio kompetentingumo formavimo (prof. O. N. Oksiuk) iki muzikos pedagogo uždavinių (akademikas V. Jakoniukas, prof. A. Rastrygina), ugdytinio vaidmens šokių būreliuose (prof. J. Kievišas, V. Merčaitienė), su pamaldumo ugdymo formomis (prof. A. Motuzas, dr. D. Šlapkauskaitė, dr. T. Rudys, dr. J. V. Vaitkevičius). Su mokykla,  edukologijos klausimais ištisai ar fragmentiškai susieti dauguma straipsnių.

Knygoje paliečiami ir tragiškieji Lietuvos istorijos tarpsniai – Sibiro tremtys, žmonių likimai, tėvynės ilgesys ir meilė, visa tai, kas padėjo, o ir dabar dar prisideda prie dvasingumo formų raidos ir reikšmės (prof. D. Klumbytės „Tėvų įtaka vaikų ugdymo dvasingumui Sibiro tremtyje“, prof. S. Sidaro „Lietuviai nuo Jenisiejaus krantų“).

Knyga suskirstyta į eilę teminių grupių, kurios tarpusavyje artimai susietos, kai kurie straipsniai, atrodo, tilptų vienoje ar kitoje grupėje („Tikrovės dvasingumo gelmė“, „Ugdymo dvasingumo erdvė“ ir kt.). Tokia klasifikacija skaitytojui padės lengviau surasti dominančius dalykus.

Tos abi knygos, įvardijamos kaip kolektyvinės monografijos, jau tapo vertingos teoriniu ir praktiniu požiūriu. Kartu jos provokuoja ir tolimeniems darbams, nes dvasingumo tema praktiškai yra neišsemiama.

Dvasingumas egzistuoja atvirais ir užslėptais pavidalais įvairiose visuomeninio gyvenimo srityse, ypač meno raiškoje. Tokių paieškų, atradimų, įvertinimo būtent iš dvasingumo pozicijų lauktų teatras, architektūra, plastinio meno problematika. Šį sąrašą galima tęsti.

Taigi šių knygų pasirodymas iškėlė trečiosios knygos idėją – trečiosios kolektyvinės monografijos „Ugdymo dvasingumo kontekstas“ pasirodymą 2014 metais.