Naujausios
Lietuvos kultūros sostinė jau atidaryta
Šeštadienio vakarą vos 1700 gyventojų turinti Žagarė oficialiai atvėrė Lietuvos kultūros sostinės duris. Tomis durimis tapo šį rudenį baigti restauruoti Dmitrijaus Naryškino XIX amžiaus dvaro rūmai, į kuriuos simboliškai įžengė Žagarės seniūnas ir jaunoji karta – vaikai. Dalis koncerto iš pastato vidaus buvo transliuojama lauko ekrane.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Paroda ir karšta arbata
Į Žagarės parką prie atkurtomis skulptūromis po restauracijos apsuptų Dmitrijaus Naryškino dvaro rūmų susirinko būriai žagariečių, joniškiečių, svečiai iš Vilniaus: Kultūros ministerijos, Kultūros paveldo apsaugos departamento, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos.
Spaudžiant šaltukui susirinkusieji buvo vaišinami karšta arbata, bandelėmis, o dvaro rūmų vestibiulyje lankytojų laukė pirmoji šiais metais čia surengta paroda „Lietuva pašto siuntoje“, pristatanti UNESCO paveldą Lietuvoje.
Pristatytos Kultūros sostinės
Netrukus susirinkusiai miniai lauko ekrane filmuotais vaizdais pristatyta projekto „Lietuvos kultūros sostinė“, pradėto 2008 metais, istorija.
Pirmasis Lietuvos kultūros sostinės vardą plukdė ežerų kraštas Zarasai. Vėliau jį perėmė Plungė, Ramygala, Šilutė, Anykščiai, Palanga, Panevėžys.
Simbolinį Kultūros sostinės medį savo rankose iškėlė Žagarės atstovas – Regioninio parko direktorius Mindaugas Balčiūnas, pažadėdamas, kad garbingą vardą miestas priims, išnešios taip, jog nebūtų gėda jį perduodant kitiems.
Kultūros viceministrė Agneta Lobačevskytė sakė abejojusi, ar susirinks Žagarėje žmonių. Bet vaizdas, kurį išvydo, ją nustebino, nes minia ošė vos ne didesnė negu Panevėžyje.
Žymių žmonių sveikinimai
Simboliškai atverti rūmų duris patikėta Žagarės seniūnui Alvydui Urbonui ir jaunajai miesto kartai – vaikams.
Ekrane pasirodė vaizdai iš pastato vidaus ir choro „Brevis“ gyvas koncertas. Jį keitė grupė „Pelenai“ su Česlovu Gabaliu bei „Tele bim bam“ su Neringa Čereškevičiene.
Intarpuose žagariečiams sveikinimus siuntė LRT komandos filmuoti legendinės „Anties“ lyderis Algirdas Kaušpėdas, operos solistas Vladimiras Prudnikovas, etnomuzikologė, radijo ir televizijos laidų vedėja Zita Kelmickaitė ir kiti žinomi šalies žmonės.
Beveik dvi valandas trukusį renginį vainikavo virš dvaro pastato puokštėmis išsiskleidę fejerverkai.
Sostinės tikslai
Lietuvos kultūros sostinė atidaryta.
Per šiuos metus miesto gyventojų ir lankytojų laukia apie pusantro šimto renginių, kuriais Žagarė stengsis parodyti, jog kultūra gyva ir šalies regionuose.
Be to, pasak parko direktoriaus Mindaugo Balčiūno, vienas iš siekių – įkvėpti gyvybės Žagarei, kuri pastaraisiais metais yra vienas iš penkių labiausiai nykstančių mažųjų miestų.
„Taip pat norime sugriauti mitą, kad saugomos teritorijos yra rezervatai blogąja prasme. Saugomos teritorijos nėra uždaros, o be žmonių jos netgi nebūtų tokios vertingos“, – sakė M. Balčiūnas.
Autorės nuotr.
SIMBOLIS: Kultūros sostinės simbolis – gintarinis medis – Žagarės regioninio parko direktoriaus Mindaugo Balčiūno rankose.
VICEMINISTRĖ: Į Kultūros sostinės atidarymą suėjo, suvažiavo žmonių ne mažiau nei Panevėžyje, kai šis tapo Kultūros sostine, teigė Kultūros viceministrė Agneta Lobačevskytė (centre).
TRANSLIACIJA: Choro „Brevis“ pasirodymas, žymių žmonių sveikinimai buvo transliuojami lauko ekrane.
PASIRODYMAS: Scenoje – Neringa Čereškevičienė iš „Tele bim bam“ ir choras „Brevis“.
DVARAS: Apžiūrėti restauruotą dvarą renkasi Kultūros sostinės svečiai ir žagariečiai.
SKULPTŪROS: Įspūdingos atkurtos dvaro terasos skulptūros.
ENERGIJA: Scenoje šėlsta Česlovas Gabalis ir „Pelenai“.
EMOCIJA: Veiduose švietė šypsenos: Kultūros sostinės ir dvaro rūmų atidarymas gerų emocijų kėlė ir žagariečiui Stasiui Makaveckui.
PARODA: Dvaro rūmų foje lankytojų laukė paroda „Lietuva pašto siuntoje“, pristatanti „Unesco“ paveldą Lietuvoje.
ATEITIS: Nors Žagarė – vienas sparčiausiai nykstančių miestų Lietuvoje, atidarymo šventėje šėlstančių vaikų netrūko.
