Naujausios
Gyvenimo tritaškininkas
„Galėti galima daug“, – neabejoja UAB „Kalvis“ generalinio direktoriaus pavaduotojas, patarėjas, „Kalvio“ krepšinio komandos vadovas Jonas Vaičys. Jo karjera – kartu ir buvusios Šiaulių televizorių gamyklos istorija. „Pastovumas – meistriškumo ženklas“, – sportiniu terminu gyvenimą apibūdina J. Vaičys, ir dabar į krepšinio aikštelę išbėgantis įmesti tradicinio tritaškio.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Surinkta istorija
Šiandien Šiauliuose bus pristatyta Vytauto Gasparavičiaus knyga apie Joną Vaičių. Aktyvus gamybininkas, sportininkas, visuomenininkas, gimtojo kaimo mylėtojas – taip knygoje trumpai apibūdinamas 67-erių J. Vaičys.
„Knyga kiek asmeniška. Knygos autorius V. Gasparavičius gamykloje pradėjo dirbti kartu su manimi 1968 metais, pažįsta daug žmonių, aplinką, mūsų virtuvę“, – sako J. Vaičys ir priduria, kad knygoje jis per geras: juk žmogus yra daugiabriaunis.
„Knygos pavadinimas tinka mano gyvenimui. Kai man kas nors sako, jog neturi laiko, atsakau, kad laiko yra 24 valandos, jei nespėji, atsikelk anksčiau. Dažnai keliuosi anksčiau, paskaitau knygą“, – sako J. Vaičys.
Jo mintyse sukasi dokumentinė knyga, nes turi surinkęs daug informacijos iš gamyklos, cecho istorijos. Išsaugota viskas: planai, potvarkiai, partinės organizacijos, profsąjungos protokolai, žurnalai, cecho rekonstrukcijos nuotraukos.
Gamykla priminė garažą
J. Vaičio gimtinė – Jokšteinių kaimas (Tauragės rajonas). Į Šiaulius atvyko pagal paskyrimą, baigęs Klaipėdos laivų statybos technikumą.
Kurse buvo antras pagal pažangumą, todėl, baigęs mokslus, galėjo rinktis, kur važiuoti.
Į pirmąją darbo vietą atvyko su taksi: prieš tai Šiauliuose nebuvo buvęs. Mintyse įsivaizdavo didžiulę televizorių gamyklą, tad nustebo pamatęs nedidelį pastatą: „Čia – garažas, o ne gamykla!“
Naujoji gamykla buvo statoma. Jaunus specialistus išsiuntė į statybas – buvo pagalbininkai mūrininkų brigadoje. Nešiojo skiedinį, plytas. „Buvau suvirinimo specialistas, o virinti nelabai buvo ką“, – šypsosi J. Vaičys.
Dirbti gamykloje pradėjo dvidešimties. „Paskyrė meistru. Mes, jauni, bendravimo su žmonėmis, pavaldinių valdymo įgūdžių neturėjome. Nė vienas paskyros už darbą nemokėjome rašyti. Didžiausias dalykas – praktika, reikia augti, mokytis“, – sako J. Vaičys. Jo įsitikinimu, jeigu vienu žingsneliu neini į priekį, važiuoji tris atgal.
Pirmasis cechas, kuriame J. Vaičys dirbo – nestandartinių įrengimų gamybos cechas. Pirmasis viršininkas – Leonas Jankauskas, vėliau tapęs radijo gamyklos direktoriumi Kaune.
Kai pradėjo dirbti, kolektyve buvo apie 100 žmonių. Iš veteranų liko dviese: jis ir generalinis direktorius Petras Goberis.
Pirmasis užsienis
Kas lemia, kad visą gyvenimą žmogus dirba vienoje darbovietėje? J. Vaičys šypsosi: kai važiavo į Šiaulius, manė tik atidirbsiąs paskyrimo terminą. O tada – atgal į Klaipėdą, kur jūra, draugai, artimieji.
Iš pradžių nepatiko nei niūrus Šiaulių miestas, nei žmonės. Pamažu apsiprato. Atsirado draugų, pradėjo sportuoti, sukūrė šeimą, gimė dukros.
Įsijungė į vyrų chorą „Tauras“. Su choru aplankė Rytų Vokietiją, Vengriją, Jugoslaviją, Bulgariją.
Pirmasis užsienis – Drezdenas. Pritrenkiantį įspūdį paliko parduotuvės. J. Vaičys prisimena, kaip pirkdavo iš namų užprašytas prekes. Įsidėdavo medinius pagaliukus, atitinkančius vaikų kojos dydį, kad nupirktų batus.
„Šiandien juokinga prisiminti, kad nebuvo patalynės, rankšluosčių. Mane paskyrė cecho prekių paskirstymo pirmininku. Būdavo, cechas gauna baldų, porą kilimų, rankšluosčių, o pareiškimų – krūva. Pamėgink padalyti! Visi – pirmūnai. Vienam duodi – kitas piktas, – prisimena J. Vaičys. – Kelia juoką, kai dabar žmonės kalba, jog anksčiau buvo geriau.“
Skatina skaityti
J. Vaičys pakviečia į ekskursiją po „Kalvį“, dabar – vieną didžiausių Lietuvos metalo apdirbimo įmonių, įkurtą restruktūrizavus televizorių gamyklą. Per beveik keturis dešimtmečius J. Vaičio darbo metų sparčiai į priekį stūmėsi technologijos, įrengimai. Keitėsi ir produkcija.
J. Vaičys pakviečia perskaityti ant sienos iškabintas mintis: „Kokybė sukuriama gamybos, o ne gaminio kontrolės metu“, „Darbus, kuriuos turime išmokti prieš dirbdami, išmokstame dirbdami“, „Klaidų darysime visada! Kas nedaro klaidų, neišnaudoja duoto šanso mokytis ir tobulėti.“
Greta kabo ir kontrolės skyriaus darbuotojų „mokymosi ir nuolatinio savarankiško tobulėjimo“ planas. Vienas iš punktų – skaityti literatūros sąraše nurodytas knygas. Sąraše – keturiolika knygų. O knygos ranka pasiekiamos – sudėtos ant stalo. Tarp jų – ir Jens Tomas „Viršininkas tenkina mano norus“, Peter Kunzmann „Filosofijos atlasas“.
„Mėgstu humorą. Galiu subarti, bet ir pajuokauti. Ypač palaikau jauną žmogų. Daigą reikia laistyti. Jei gera atmosfera kolektyve, prigis. Žmogui reikia sąlygų uždirbti, – sako J. Vaičys. – Ryšys turi būti abipusis. Visų pirma reikia duoti, o paskui – imti.“
Tritaškių era
„Manęs klausia, iš kur turiu tiek sveikatos, nepavargstu. Nuo 1977 metų gal tik 10 kartų nebuvau atėjęs į krepšinio treniruotę. Ateidavau anksčiau, mėtydavau. Kaip tas pulko arklys, norėdavau būti pirmas“, – juokiasi J. Vaičys.
Dar mokydamasis Klaipėdoje, žaidė technikumo rankinio komandoje. Atvažiavęs į Šiaulius, įsijungė į „Tauro“ rankinio komandą. Pradėjo boksuotis.
Pastačius „Tauro“ sporto salę, buvo suburta vadovaujančių darbuotojų sveikatingumo grupė. Daug metų J. Vaičys buvo šio klubo prezidentas.
Krepšinį žaidė Šiaulių miesto veteranų komandoje, su ja du kartus Lietuvoje buvo antri.
Pralaimėjimų ir pergalių skonis jam – gerai pažįstamas. Taiklia ranka J. Vaičys niekada nesiskundė – nei krepšinyje, nei bokse. Prisimena laiką, kada krepšinio aikštelėje buvo pažymėta 6 metrų – tritaškio linija. Nuotolis atrodė sunkiai įveikiamas.
J. Vaičys užsibrėžė tikslą – per vasarą išmokti mėtyti tritaškius. Sode pasistatė krepšinį, nusibrėžė liniją. Kantriai bandė įvairius metimo būdus, o žmona vis ragino baigti ir eiti pjauti žolę.
Rudenį komandos draugai išsižiojo: J. Vaičio metimai taikliai skriejo nuo tritaškio linijos. Tritaškius taikliai meta ir dabar.
Komandinė dvasia ir darbo našumas
„Kalvio“ komandai, kuriai vadovauja J. Vaičys, – daugiau nei dešimtmetis. Susikūrus klubui, J. Vaičys buvo paskirtas treneriu.
Komanda atkakliai kopė aukštyn: tapo Šiaulių krepšinio lygų C, B, A čempionais, dabar aukščiausioje lygoje antrus metus žaidžia be pralaimėjimų. Į komandą įsijungė žinomi krepšininkai Mindaugas Žukauskas, Rolandas Vaičiūnas, Vaidas Pauliukėnas, Audrius Danusevičius. Dauguma komandos narių dirba „Kalvyje“.
J. Vaičys tebėra komandos narys. „Esu kaip simbolis. Išeinu trims minutėms, įmetu vieną tritaškį ir sakau: „Vyrai, change!“, – juokiasi veteranas. Po taiklaus tritaškio ploja ne tik „Kalvio“ sirgaliai, bet ir priešininkai.
J. Vaičiui labai svarbi komandinė dvasia: „Žaidėjai turi suprasti, kad aikštelėje negali būti visi keturiolika krepšininkų. Turi palaikyti vieni kitus, o ne priekaištauti. Krepšinio komanda vienija ir darbo kolektyvą. Kyla darbo našumas. Yra stendas, kuriame įdedame informaciją apie varžybas. Žmonės bendrauja. O bendravimas yra viskas.“
Įtraukė istorija
Pastaruosius metus J. Vaičys skiria giminės istorijai. Gimtoji sodyba nėra išlikusi, ją žymi atstatytas kryžius.
Pernai jis organizavo giminės šventę. Giminių iš mamos pusės ieškojo dvejus metus. Paaiškėjo, kad giminaičiai gyvena ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, Danijoje. Surinko keturias kartas.
„Pirma, antra karta dar prisimena vieni kitus, o paskui jau – nebepažįstami. Išrinkome giminės tarybą, prisaikdinau. Sutarėme susitikti kas antri metai. Gaila, kad laiku nepradėjau rinkti giminės istorijos“, – sako J. Vaičys.
Dabar vyras dėlioja giminės medį iš tėvo pusės.
Istorijos J. Vaičys nepalieka ir su „Kalvio“ vyrais važiuodamas į ekskursijas, visuomet paruošia kelias dešimtis klausimų.
„Ne prizas svarbu, o žinios“, – sako J. Vaičys. Jam smagu, kad kolektyve dirba išsilavinusių žmonių, kuriems istorija – įdomu.
Paklaustas, kokie planai dabar sukasi galvoje, J. Vaičys atsako su šypsena: „Sveikatos turiu, planuoju dirbti iki 70 metų.“
Giedriaus BARANAUSKO nuotr. ir repr.
PROGRESAS: Kai Jonas Vaičys pradėjo dirbti tuometinėje Šiaulių televizorių gamykloje, cechas buvo nedidelis dabartinės išplėstos erdvės gabalėlis.
ĮPRASMINIMAS: Vytauto Gasparavičiaus knyga apie Joną Vaičį pavadinta „Galėti galima daug“. Jono Vaičio mintyse sukasi ir knyga apie Šiaulių televizorių gamyklos istoriją.
PRAEITIS: Jonas Vaičys 1978 metais. Ši nuotrauka buvo pakabinta gamyklos racionalizatorių garbės lentoje.
KREPŠININKAI: Jonas Vaičys (centre) Šiauliams atstovavo veteranų krepšinio komandoje. Kairėje – R. Endrijaitis, dešinėje – E. Kairys, buvę Vilniaus „Statybos“ krepšininkai. 1992 metai.