Naujausios
Lietuvos pardavimo metai
Zigmas VAIŠVILA, Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras
2014 metai Lietuvos valstybei prilygintini 1940-iesiems. Tirštinu spalvas? Pasvarstykime drauge. Naujametėje LRT laidoje Lietuvą pardavusiųjų veidai buvo išraiškingi – jie taip ir nežinojo, kaip jaustis su rankose laikomais 10 eurų banknotais, išsinuomotais iš Vokietijos.
Trūko tik pagrindinės šios svetimos valios įgyvendintojos Prezidentės, kuri žarijas išmoko žarstyti kitų rankomis.
Atvirai mūsų stojimą į euro zoną apibūdino Graikijos premjeras, padėkojęs, kad įstojome į euro zoną padėti ir Graikijai. Graikijai, kuri net nemano taupyti ir jau gavo daugiau nei 240 mlrd. eurų paramą. Šios skolos reikalingos Graikijai valdyti.
Po Naujųjų metų mūsų finansų ministras jau prisipažino, kad 2015 m. Lietuvos biudžetas nepagrįstas ir teks jį peržiūrėti. Vokietija, matyt, nebesipriešins Graikijos išstojimui iš euro zonos, nes iš esmės tai neišvengiama. Klausimas tik ar tai daryti ir išstojant iš Europos Sąjungos? O Jungtinė Karalystė skelbia spartinanti referendumą dėl išstojimo iš ES. Ar nepasijutote apgauti?
Euro propaganda buvo tik tušti šūkiai be argumentų. „Dalykiškumas“ demonstruotas vieninteliu klausimu – teisingai perskaičiuoti kainas. Intelektu ir kompiuterinių programų kūrimu Lietuvoje besigirianti mūsų Prezidentė ir jos valios vykdytojai galėtų suprasti, kad kasos aparatai tai sėkmingai padarys ir be jų paaiškinimų ar kontrolės, tam išleistų šimtų milijonų.
Euro įvedimo Lietuvoje išlaidos – iki 0,92 mlrd. litų. Skaudu matyti skubą ir mūsų piliečių vertimą ištuštinti kišenes per dvi savaites. Tai tyčiojimasis iš jų. Valstybė, proteguojanti svetimą valiutą, pasmerkta žlugti.
Valdžia pasitelkė optinę apgaulę, kad litas buvo susietas su euru, tad euro įvedimas esą nieko nekeičia. Prezidentė, Seimas ir Vyriausybė nenori garsinti 2010 m. gegužės mėn. Tarptautinio valiutos fondo ekspertų išvadų, vertinant, kodėl naujos ES narės skirtingai išlaviravo 2008-2009 m. ekonominės krizės metu.
Lenkija, Slovėnija ir Slovakija mažiau nukentėjo (Lenkijos ekonomika net augo) ir dėl to, kad neturėjo euro ir šalių viduje neleido atsiskaitinėti užsienio valiuta. Lenkija 2006 m. įstatymu apribojo skolinimąsi užsienio valiuta. Tai savaime atbaidė spekuliantus, nenorėjusius prisiimti ilgalaikės rizikos Lenkijos valiuta.
Europos stabilumo mechanizmo (ESM) steigimo sutartis reiškia Lietuvos įsipareigojimą sumokėti į ESM apie 318 mln. eurų įmoką ir garantuoti pagal pirmąjį pareikalavimą apie 2,45 mlrd. eurų sumokėjimą. Šiais skaičiais tenka abejoti ne tik dėl to, kad tai tik Lietuvos finansų ministerijos nuomonė.
Pagal Estijos, kuri įstojusi į euro zoną per dvejus metus padvigubino savo valstybės skolą, ekonomikos duomenis mums tektų mokėti apie 800 mln. eurų pirminį įnašą ir įsipareigoti apie 5 mlrd. eurų. Dar 2012 m. euro zonos valstybių probleminių skolų suma siekė 4000 mlrd. eurų.
Tačiau svarbiausia yra suvokti šį besąlygiško lėšų paėmimo iš mūsų mechanizmą. Lietuva privalės šiai dar vienai viršvyriausybinei institucijai per 7 dienas sumokėti jos pareikalautą sumą! Iš kur? Skolinsimės arba pasirašysime vekselį, t.y. liksime skolingi. Jei nuspręs šį fondą didinti, mūsų varganas vienas balsas ESM valdyme bus balsas tyruose.
Seimo kompetencija apsiriboja tik nurodymu mūsų valstybės atstovui, kaip balsuoti Valdytojų taryboje ar ESM direktorių valdyboje. Šių institucijų sprendimai neskundžiami niekieno ir niekam. Šie biurokratai, kaip ir kitų viršvyriausybinių institucijų darbuotojai, atleidžiami nuo bet kokios atsakomybės už šią jų veiklą.
Ar sveiko proto ir neprievartaujamas asmuo sutiktų su tokiu sprendimu, jei tai būtų jo, o ne valstybės įsipareigojimai ir teisių atidavimas? Niekas niekam niekada nė už kiek ir nė už ką!
Atidavus ir šią valstybės suvereno funkciją (vėlgi be Tautos sprendimo), Seimo ir Vyriausybės vaidmenys mūsų dar vadinamos valstybės finansų sistemos ir ekonomikos valdyme liko tik simboliniai.
