Naujausios
Amerika mažytei Lietuvai pavydi neišdraskytų šaknų
Visa, kas geriausia, iš pasaulio susirinkusi Amerika neturi to, ką turi Lietuva, – prigimtinės pasaulėžiūros, senųjų tradicijų ir šaknų. Į Ameriką suvažiavę ir skirtingų tautų mišrainę sukūrę žmonės atitrūko nuo savo šaknų. Jų ilgisi, ieško ir stengiasi surankioti bent infomaciją apie savo prosenelių žemę, jos papročius bei tradicijas. Todėl pagarbiai žiūri į seniausia indoeuropiečių kalba šnekančius lietuvius ir stebisi, kaip tokia maža tauta pajėgė išlaikyti prigimtinę pasaulėžiūrą.
Tuo įsitikino „Šiaulių krašto“ redkolegijos narys kelmiškis etnokultūros žinovas Valdas Rutkūnas, kartu su „Kūlgrindos“ folkloro ansambliu pakviestas dalyvauti Mičigano valstijoje Apalačių kalnuose vykusioje „Žemės dvasios“ bendruomenės stovykloje.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Tikslas – sugrąžinti prigimtinę pasaulėžiūrą
„Žemės dvasios“ bendruomenės vadovas Andras Corban buvo atvykęs į Lietuvą. Dalyvavo „Romuvos“ stovykloje. Jam padarė didžiulį įspūdį tai, kad lietuvių tauta savo kultūrą kuria ant senųjų tradicijų pamatų, kad visko gali semtis iš savo istorijos gelmių, kad kultūrą maitina pačios tautos šaknys.
Todėl keletą „Kūlgrindos“ ansamblio dalyvių su Lietuvos krive Inija Trinkūniene bei jos broliu kelmiškiu Valdu Rutkūnu pakvietė į „Žemės dvasios“ bendruomenės stovyklą, kurioje dalyvavo 500 žmonių, siekiančių žmonijai sugrąžinti prigimtinę pasaulėžiūrą ir tikėjimą, gebėjimą gyventi darnoje su gamta ir kitais žmonėmis.
„Žemės dvasios“ bendruomenė labai pagarbiai žiūri į senąsias tautų tradicijas. Trokšta jas panaudoti tam, kad šių laikų žmogus būtų laimingesnis.
Ši bendruomenė kasmet švenčia aštuonias su saule ir gamta susijusias šventes. Gamtoje yra įsirengę šventvietes. Panteistinės jų tradicijos labai artimos lietuvių pagonių tikėjimui.
Stovykla kalnuose
Kasmet „Žemės dvasios“ bendruomenė rengia stovyklas. Šiemet stovykla surengta Apalačių kalnuose Mičigano valstijoje.
Per kalnus eina 3500 kilometrų ilgio pėsčiųjų turistinis maršrutas. Į kalnus atvykę turistai šiuo maršrutu keliauja po kelis mėnesius. Grožisi kalnuose tyvuliuojančiais ežerėliais, įstabiais medžiais, kalnais.
Dar prieš prasidedant stovyklai atsirado šimtas savanorių, kurie įrengė stovyklavietę ir septynias šventvietes. Akmens uolos, Miško, Vandens, Vėjo, Ugnies, Protėvių šventvietėse buvo galima pamedituoti.
Stovykloje dienomis vyko paskaitos ir seminarai, o vakarais buvo organizuojamos įvairios apeigos.
Pavyzdžiui, naktį užkuriamas laužas. Prie jo 20–30 būgnininkų muša būgnus, o kiti šokdami eina apie laužą. Taip pasiekia savotišką transo būseną. Kitas ritualas – valandą eiti tyloje.
Stovyklos dalyviai pastatė stulpą su nutįsusiais kaspinais. Tai gegužės medis. Prie jo vyko apeigos. Aplink gegužės medį sustojo skirtingų profesijų žmonės: mokytojai, žemdirbiai, medikai ir kiti. Iš kaspinų jie nupynė tinklą taip parodydami, jog Žemėje susijusios visos profesijos, visi žmonės – negalėtume išgyventi vieni be kitų. Todėl turime vieni kitus mylėti, tausoti, gerbti.
„Per apeigas pasipylė lietus. Bet ritualas buvo atliktas iki galo, – mena Valdas Rutkūnas. – Iki tol maniau, jog amerikiečiai išlepę, atitrūkę nuo gamtos. Tačiau pabuvęs stovykloje visiškai pakeičiau nuomonę. Tiesa, dauguma stovyklos dalyvių buvo iš kaimo. Gal todėl nepabūgo lietaus.“
„Aš lauksiu, kada galėsiu tau padėti“
„Žemės dvasios“ bendruomenės stovykloje Lietuvos atstovai ne tik suprato savo svarbą, bet ir patys turėjo ko pasimokyti.
Viename seminare kalbėta apie žmogaus rūpestį žmogumi. Jeigu sutikai susirūpinusio veido žmogų, būtinai paklausk, ar jam viskas gerai. Jeigu atsako, kad viskas gerai, dar kartą perklausk, ar tikrai viskas gerai. Jeigu ir tuomet atsakys, kad gerai, nueidamas būtinai pasakyk: „Tu man labai rūpi. Jeigu tau reikės pagalbos, kreipkis bet kuriuo paros metu. Aš lauksiu, kada galėsiu tau padėti.“
Kitas lektorius aiškino, kaip būti sveikam ir išgyventi be šaldytuvo. Pasirodo, galima maitinantis raugintomis daržovėmis ir kitais raugintais produktais.
Eksponuoti savą prigimtį
Lietuviai mokė amerikiečius senųjų sutartinių. Kalbos barjerą įveikti nebuvo sunku, nes kai kurios senosios sutartinės susideda tik iš trijų žodžių, taip vadinamųjų šventžodžių „čiūto“, „tūto“ ir kitų.
Stovyklos dalyviai susižavėję traukė archajišką melodiją ir kartojo sutartinių žodžius. Visi bendruomenės nariai labai gerai dainuoja. Dainuodami jie tiesiog spinduliuoja laimę.
V. Rutkūnas amerikiečius mokė ir senovinių lietuvių liaudies šokių. Vieną vakarą „Kūlgrinda“ koncertavo stovyklos dalyviams. Amerikiečiai ypač žavėjosi kanklėmis ir jų muzika.
„Jiems jau vien girdėti seniausią indoeuropiečių kalbą buvo stebuklas, – pasakoja V. Rutkūnas. – Godžiai klausėsi kiekvieno žodžio. Stebėjosi, kad mažytė mūsų tauta sugebėjo išlaikyti tokią seną kalbą ir savas tradicijas. Tuomet pamaniau, jog prigimtinė lietuvių kultūra, jos savastis – tai puikiausia sritis, kurią galėtume pristatyti Amerikai ir kitoms šalims. Tai sritis, kuria galime didžiuotis ir reprezentuoti Lietuvą. Mes galime pasauliui eksponuoti savą prigimtį ir būti tuo įdomūs.“
Kaip surankioti savo šaknis?
Pasak V. Rutkūno, dauguma amerikiečių yra atvažiavę į šią gerovės šalį. Jų šaknys nutrūkusios. Daugelio seneliai ir proseneliai likę kažkur Europoje. Dabar šie žmonės po trupinį rankioja informaciją apie savo kilmę. Trokšta sužinoti apie savo šaknis.
Stovykloje dalyvavo pora moterų, kurių šaknys Lietuvoje. Viena emigravusių žydų palikuonė, kitos seneliai lietuviai taip pat į Ameriką atvyko iš Lietuvos. Moteris vaikystėje su seneliais dar kalbėjo lietuviškai. Todėl dabar išgirsti kalbą, kuria kalbėjo vaikystėje, prilygo stebuklui.
„Kai parodėme videomedžiagą apie savo šventes, apie tai, ką darome neleisdami sau užmiršti senųjų baltiškų tradicijų, amerikiečiai liko sužavėti, su pavydu kalbėjo, kaip mums gerai, kad nereikia po visą pasaulį ieškoti savo šaknų.
Amerika – didinga, ambicinga nacija, visais įmanomais būdais pabrėžianti savo didybę. Ji surinkusi iš pasaulio visa, kas geriausia. Tačiau jos žmonės neturi šaknų. Senosios tradicijos yra galbūt vienintelis Amerikos deficitas, kurio nestokoja Lietuva.“
Asmeninės nuotr.
SUVOKIMAS: Kelmiškis Valdas Rutkūnas sako, jog Lietuva nenurungs didelių šalių nei savo išsivystymu, nei šiandieninės kultūros pasiekimais. Tačiau lietuviai gali būti įdomūs pasauliui eksponuodami savo prigimtį ir prigimtinę pasaulėžiūrą, kurios didžiosios šalys jau nebeturi.
KONCERTAS: „Kūlgrindos“ koncertas sužavėjo amerikiečius.
VARTAI: Simboliniai „Žemės dvasios“ bendruomenės stovyklos vartai. Pro juos praeidami stovyklos dalyviai prikabindavo raštelį su savo noru.
BŪGNAI: Stovykloje buvo mokoma mušti būgnus.
MEDIS: Šalia gegužės medžio stovyklautojai nupynė tinklą, parodantį, kaip viso pasaulio ir visų profesijų žmonės susiję vieni su kitais.
