Naujausios
Ūkio ministras: „Kelmės rajone verslumo lygis – žemas“
Praėjusį penktadienį Kelmėje lankęsis ūkio ministras Evaldas Gustas pastebėjo, jog rajone dominuoja smulkusis verslas, dėl didelės emigracijos ir arti esančio regiono centro Šiaulių mažėja darbo jėgos pasiūla. Verslumo lygis – žemesnis už apskrities ir regiono vidurkį.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Pagrindinis kelias – turizmas
Kelmės kultūros centre ūkio ministras Evaldas Gustas susitiko su rajono valdžios atstovais, verslininkais, vietos gyventojais.
Kaip stipriąsias Kelmės rajono puses ministras įvardijo rajono geografinę padėtį, patogią visam Baltijos šalių regionui. Tarp Rygos ir Klaipėdos esantis Kelmės rajonas būtų palankus Baltijos šalių regiono gamybai plėtoti bei eksportui per Klaipėdos jūrų uostą.
Tačiau senstančiame rajone verslumo lygis – žemas. Jis nustatomas pagal įmonių skaičių tūkstančiui gyventojų. Šis rodiklis žemesnis už šalies ir apskrities vidurkį.
Be to, rajone nedaug stambesnių įmonių. Dominuoja smulkusis ir vidutinis verslas. Dėl didelės emigracijos mažėja jaunimo, o kartu ir darbo jėgos pasiūla. Dalį kompetentingos darbo jėgos pavilioja netoli esantys Šiauliai.
Dėl šios priežasties ir dėl to, kad rajonas sparčiai sensta, jis nepatrauklus investuotojams.
Kaip rekomendaciją pritraukti į rajoną investicijas ūkio ministras minėjo aiškią strateginę rajono plėtros viziją, aktyvų Savivaldybės ir verslininkų bendradarbiavimą, keitimąsi informacija, verslininkų įtraukimą į bendrus projektus, susisiekimo infrastruktūros gerinimą, biurokratinių procedūrų, ypač susijusių su teritorijų planavimu, mažinimą, mokesčių lengvatas.
2012 metų pabaigoje tiesioginės užsienio investicijos Kelmės rajone sudarė 11,5 milijono litų ir buvo 35,1 procento didesnės nei 2011 metais. Šiuo metu Kelmės rajone veikia 323 įmonės ir, palyginti su 2013 metų pradžia, registruotų įmonių skaičius padidėjo tik 1,3 procento.
Todėl kaip vieną iš pagrindinių rajono išgyvenimo šaltinių ūkio ministras E. Gustas siūlė plėtoti turizmą. Tačiau atkreipė dėmesį, jog 2014–2020 metų struktūrinės paramos laikotarpiu perpus mažėja parama turizmui. Turizmas neišskiriamas kaip atskira verslo šaka. Tačiau paramos turizmui galima gauti ir iš sveikatinimo, kultūros paveldo objektų renovacijos bei kitų su turizmu susijusių programų.
Visiems paramos neužteks
Pasak ūkio ministro, 2007–2013 metų struktūrinės paramos laikotarpiu Kelmės rajone Europos struktūrinių fondų lėšomis finansuota 14 projektų. Jiems skirta 25,44 milijono litų paramos. Jau baigti įgyvendinti 9 projektai, kuriems skirta 17,54 milijono litų parama.
Naujuoju 2014–2020 metų laikotarpiu daugiausia paramos ketinama skirti smulkiajam ir vidutiniam verslui, eksperimentinės plėtros ir inovacijų, pramonės įmonių energetiniam efektyvumui, gamtos ir kultūros objektų žinomumui, žmogiškųjų išteklių kompetencijai.
Ūkio ministerija atsakinga už 3,5 milijardo litų Europos struktūrinių fondų paramos administravimą. Pabrėžta, kad tai nėra dideli pinigai, ir paramos visiems neužteks. Todėl projektai turi būti konkurencingi.
Antra vertus, daugiau kaip pusė 1,84 milijardo paramos orientuota į smulkųjį ir vidutinį verslą. Todėl ir Kelmės rajono verslininkus tai turėtų paskatinti prašyti paramos.
Deja, kol kas rajono verslininkai parama naudojasi gana vangiai. Aktyviau parama pasinaudojo tik Kelmės pieninė.
Į diskusiją su ūkio ministru ir drauge su juo į susitikimą atvykusiomis VšĮ „Versli Lietuva“ bei UAB „Invega“ atstovėmis įsijungęs Kelmės rajono verslininkų asociacijos vadovas, „Kerkasių“ žemės ūkio bendrovės pirmininkas Idelfonsas Petkevičius sutiko, jog rajono verslininkai tikrai nedrąsiai naudojasi Europos parama. Tačiau tie, kurie pabando, rengia projektą po projekto.
Viena medienos perdirbimo įmonė parama pasinaudojo net šešis kartus. Kita – taip pat keletą kartų. Pastaroji, pasinaudojusi parama, išplėtė medienos perdirbimą ir eksportuoja gaminius į Arabų šalis.
I. Petkevičius apgailestavo, jog naujuoju paramos laikotarpiu nebus remiamas krovininio transporto įsigijimas. Rajone yra transporto įmonių. Vienoje jų dirba 25 žmonės. Įdarbintų dar 20 kelmiškių, tačiau trūksta automobilių.
Ministerijos atstovai patarė ieškoti kitų būdų, pavyzdžiui, su „Invegos“ garantija pasiskolinti apyvartinių lėšų.
Vizijose – pramonės parkas
Susitikime su ūkio ministru Savivaldybės administracijos direktorė Irena Sirusienė išdėstė keletą Kelmės rajono ateities vizijų.
Tytuvėnų geležinkelio stoties gyvenvietėje ateityje planuojama įkurti pramoninį parką. Ten yra 25–27 hektarų žemės sklypas. Jeigu įkurti tokio parko nepavyktų, sklypai būtų išnuomoti verslininkams.
Bulavėnų kaime planuojama įkurti sniego ir vasaros rogučių trasą.
Kelmėje, S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje, planuojama pastatyti ūkininkų paviljoną, kur būtų prekiaujama iš kaimo atvežtais ūkininkų pagamintais maisto produktais ir kita ekologiška produkcija.
Be to, jau pradedamas statyti daugiafunkcis sporto centras.
Autorės nuotr.
VERSLUMAS: Ūkio ministras Evaldas Gustas sakė, jog Kelmės rajonas verslumu atsilieka nuo regiono ir šalies vidurkio.
GRETOS: Į susitikimą su Ūkio ministru atėjusiųjų gretos – retokos. Tai lėmė Kelmėje sutapę Ministro – pirmininko, Žemės ūkio ministrės ir Ūkio ministro vizitai.
POZICIJA: Kelmės rajono verslininkų asociacijos vadovas Idelfonsas Petkevičius išdėstė rajono verslininkų poziciją dėl paramos ir verslumo skatinimo.