Naujausios
Prieš oro taršą kovoja žinutėmis
Kenksmingų kietųjų dalelių koncentracija ore kasdien šokinėja: mažiau vėjo – daugiau teršalų. Šiauliuose padidėjus oro užterštumui atsakingos institucijos apie tai praneša žinute savo tinklalapiuose. Tikrinti, kas rūksta iš privataus namo kamino, išsiruošia tik sulaukę skundo.
Simona SIMONAVIČĖ
simona@skrastas.lt
Fiksuojama kietųjų dalelių koncentracija
Lapkričio 13 dienos duomenimis, Šiauliuose buvo vidutinis aplinkos oro užterštumo lygis. Naujojoje Akmenėje kietųjų dalelių (KD) koncentracija viršijo normas – vidurkis, paskaičiuotas iš duomenų, gautų iki 12 valandos, siekė 59-65 µg/m3. Tai aukštas užterštumo lygis, kai aktyvia veikla atvirame ore gali užsiimti tik visiškai sveiki žmonės.
Vidutinė paros KD koncentracija negali viršyti ribinės vertės (50 µg/m³) daugiau kaip 35 dienas per metus. Šiais metais Šiaulių oro kokybės stotyje vidutinė paros KD koncentracija ribinę vertę viršijo 16 dienų, o pernai per tą patį laikotarpį – 48 dienas.
Padidėjimas fiksuojamas Naujojoje Akmenėje – vidutinė paros KD koncentracija ribinę vertę šiemet viršijo 21 dieną, pernai – 15 dienų.
Kiti oro kokybės vertinimo rodikliai (maksimalios azoto dioksido, anglies monoksido, sieros dioksido vertės, ozono siektina vertė) Šiauliuose, Naujojoje Akmenėje neviršijo nustatytų kokybės normų.
Kas rūksta iš kaminų?
Šiaulių miesto savivaldybės Aplinkos skyriaus vedėjo pavaduotojos Eglės Bružienės teigimu, skyriaus specialistai bausti neleistinas medžiagas krosnyse deginančių asmenų neturi teisės. Jie planuoja, siūlo priemones oro užterštumui mažinti, teikia šviečiamąją informaciją.
Pasak E. Bružienės, dėl to, jog pernai Šiauliuose koncentracija buvo viršyta daugiau nei 35 dienas per metus, šiuo metu tikslinama priemonių aplinkos oro užterštumui mieste mažinti programa. Kokios bus priemonės, dar nenuspręsta.
Vienas iš variantų – pasinaudojant Europos Sąjungos parama įsigyti efektyvesnius, naujųjų technologijų gatvių valymo įrenginius. Valstybiniu lygmeniu planuojama reglamentuoti mažesnes katilų išmetimo normas.
„Kadangi dabar daugelis naudoja biokurą, iš papildomų priemonių aptarėme teikti palyginamąją informaciją, kuo skiriasi teršalų išmetimai naudojant biokurą, dujas ar centralizuotą šildymą“, – sakė E. Bružienė.
Pasak jos, nuo oro taršos siekiama apsisaugoti pavasarį valant, vasarą laistant gatves, dulkėtumą mažina duobių lyginimas, kelių asfaltavimas.
„Dviračių takai skatina žmones persėsti ant dviračių, o ne važiuoti savo transportu. Autobusai keičiami į švaresnį kurą naudojančius. Pastaraisiais metais Šiauliuose pradėjo kursuoti dujiniai autobusai“, – komentavo E. Bružienė.
Šiemet – apie 20 pažeidimų
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (ŠRAAD) Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiojo specialisto Artūro Konderausko teigimu, gyventojai dėl galimo atliekų deginimo pažeidimo dažniausiai skundžiasi bendruoju pagalbos telefonu 112, o ne tiesiogiai.
Paskutinį pažeidimą ŠRAAD Šiaulių miesto agentūra užfiksavo sekmadienį, gavusi pranešimą, kad mieste, privačioje valdoje, deginamos atliekos. Pažeidėjai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, skirta 50 litų bauda.
A. Konderausko duomenimis, šiemet Šiauliuose nustatyta apie 20 pažeidimų, susijusių su šiukšlių ir atliekų deginimu.
Pavasarį Aplinkos ministerija buvo paskelbusi akciją „Kaminėlis“, kai buvo tikrinamos privačių namų katilinės. Pasak A. Konderausko, gyventojai dažniausiai tikrinami gavus skundus.
ŠRAAD agentūros reidus planuoja atnaujinti šaltuoju metų sezonu. Jų metu bus tikrinamos privačių valdų ir įmonių katilinės, autoservisai.
Atneša taršos ir iš pietų
Aplinkos apsaugos agentūros specialistų teigimu, be vietinių taršos šaltinių (transporto, šildymo įrenginių, pramonės įmonių), nemažą įtaką oro užterštumui pastarosiomis dienomis turi iš pietinių Europos regionų atkeliaujančios jau užterštos oro masės.
Šiaulių visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Jūratė Karalevičienė sakė, kad užterštame ore yra labai pavojingų junginių, kurie sukelia kvėpavimo takų, plaučių, vėžines ligas. Šios medžiagos ypač pavojingos vaikams, pagyvenusiems žmonėms, sergantiesiems kvėpavimo takų ligomis.
Atsižvelgdami į tai, gyventojai turėtų vengti aktyvios veiklos, ypač lauke, atsisakyti pasivaikščiojimų, žaidimų lauke su mažamečiais vaikais, ugdymo įstaigose neorganizuoti kūno kultūros pamokų bei užsiėmimų lauke.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
SMOGAS: Oro tarša kietosiomis dalelėmis itin didelė gyvenamųjų namų kvartaluose.
