Naujausios
Telefoninės aferos, įvedus eurą, greičiausiai nesiliaus
Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato pareigūnams pranešta apie sukčiavimą Šiaulių rajone, Kuršėnuose. Sukčių skambučio sulaukusi 53 metų kuršėniškė prarado 17 tūkstančių litų.
Nusikaltėliai ir toliau aktyviai pelnosi iš žmonių patiklumo.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Prarado 17000 litų
Spalio 23 dienos popietę, po 13 valandos, Kuršėnuose gyvenančiai moteriai į mobiliojo ryšio telefoną paskambinusi nepažįstama moteris prisistatė policijos komisariato tyrėja ir apgaule išviliojo banko elektroninės bankininkystės kodus ir slaptažodžius.
Pasinaudojus konfidencialiais duomenimis, iš nukentėjusiosios sąskaitos paimti 8000 litų, o iš įmonės sąskaitos – 9000 litų. Iš viso apsimetėliai kuršėniškei padarė 17 tūkstančių litų žalą.
Policija: sukčiavimų gali dar padaugėti
Šiaulių apskrities policijos pareigūnai, atsižvelgdami į ankstesnių laikotarpių sukčiavimo rezultatus ir galimas tendencijas, aktyvina prevencinį darbą ir įspėja gyventojus neprarasti budrumo. Euro įvedimo laikotarpiu gali padažnėti atvejų, kai apsimetėliai, prisistatantys įvairių institucijų ar įstaigų darbuotojais, bandys patekti į gyventojų, ypač senyvo amžiaus, namus, siūlys surašyti, suregistruoti ir pakeisti į eurus namuose turimas santaupas.
Taip pat galimi atvejai, kai tariamas banko ar pašto darbuotojas telefonu bandys išgauti elektroninės bankininkystės duomenis, banko kortelių PIN kodus, taip siekdamas pasisavinti asmens sąskaitoje esančias pinigines lėšas ar jo vardu paimti kreditus, įsigyti prekes ir panašiai.
Aferai įvykdyti užtenka kelių minučių
Sukčiavimus tiriantys policijos pareigūnai nuolat informuoja žmones apie fiksuotus ir galimus sukčiavimo atvejus ir vis aktyvėjančią aferistų veiklą.
Kartojasi labai gerai žinomi atvejai, kai skambina į „nelaimę pakliuvę“ vaikai, anūkai ar artimi giminaičiai ir prašo gelbėti, kad jų atžvilgiu nebūtų pradėtos baudžiamosios bylos.
Išmone pasižymintys aferistai sugalvoja vis naujų pinigų pasisavinimo metodų. Jie jau skambina ne tik į fiksuoto ryšio, bet ir į mobilųjį telefoną. Dažnai atsiliepusio iš karto pasiteiraujama, ar tai konkretus asmuo, t.y. pasako vardą ir pavardę, kuriuos sužino iš telefono abonentų knygos ar kitų viešos erdvės šaltinių.
Sukčiai prisistato tyrėju iš policijos komisariato ar Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ir praneša, kad per piliečio banko sąskaitas neva plaunami pinigai ir taip neteisėtai naudojamasi jo sąskaita. Aferistai kalba labai įtikinamai, vartoja teisinius terminus, cituoja net Baudžiamojo kodekso straipsnius, sankcijas.
Tada klausiama, ar gyventojas turi sudaręs internetinės bankininkystės sutartį. Išgirdę teigiamą atsakymą, sukčiai klausia, ar žmogus nebuvo praradęs internetinės bankininkystės slaptažodžių.
Sudvejojus, aferistai pasako, kad informacijai patikrinti ir tyrimui atlikti reikalingi prisijungimo kodai ir slaptažodžiai.
Elektroninės bankininkystės kodus galėję prarasti gyventojai atskleidžia duomenis nusikaltėliams, kurie tuo metu sėdi prie kompiuterio ir iš karto jungiasi prie svetimos banko sąskaitos.
Neleisdami padėti telefono ragelio, aferistai klausia kortelių PIN kodų Nr. 1, Nr. 2 ir t. t., juos užsirašo, po to paklausia jau to numerio, kurio reikalauja kompiuteris, norint prisijungti į banko sąskaitą. Ir taip pinigai iš žmogaus sąskaitos ar net iš kelių sąskaitų keliauja į nusikaltėlių sąskaitą. Tokiu pat būdu dar sudaroma ir greitųjų paskolų sutartis.