Naujausios
Vaistažoles reikia vartoti atsakingai
Žolininkė, provizorė, ekologinio vaistažolių ūkio šeimininkė Jadvyga Balvočiūtė akcentuoja, kad vaistažoles, kaip ir vaistus, reikia pradėti vartoti nedidelėmis dozėmis, po truputį. Tada galima įsitikinti, kaip reaguoja organizmas.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
Patarimas
Žolininkė Jadvyga Balvočiūtė Kelmės Žemaitės viešojoje bibliotekoje susirinkusiems klausytojams akcentavo, jog vaistažoles vartoti reikia atsargiai.
„Nežinau nė vieno augalo, kurio sudėtis būtų visiškai ištirta ir aiški. Kai aš studijavau, buvo žinoma, kad valerijono eterinis aliejus susideda iš 40 komponentų. Dabar komponentų padaugėjo iki penkiasdešimties. Ir tai dar ne pabaiga“, – įsitikinusi J. Balvočiūtė.
Penki kiaulpienių žiedai per dieną
Žolininkė pasakojo apie kai kurių augalų vaistines savybes.
J. Balvočiūtė patarė rinkti jaunas kiaulpienių šaknis, sudžiovinti. Kiaulpienių šaknų milteliai tinka kepiniams. Naudingi ir kiaulpienių lapai. Juose esantis karotinas „atsako“ už gerą regėjimą, odos ir gleivinių sveikatą, vitaminas C saugo organizmą nuo infekcijų ir ankstyvo senėjimo, vitaminas P padeda įsisavinti askorbo rūgštį ir reguliuoja nervų sistemos veiklą. Kiaulpienė turi nemažai kalio, reikalingo širdžiai, nekelia kraujospūdžio.
Kiaulpienės žiedus J. Balvočiūtė patarė valgyti žalius – po penkis žiedelius per dieną.
„Tačiau nepamirškite saiko“, – ne vieną sykį priminė žolininkė ir provizorė.
Traškučiai iš bulvinių saulėgrąžų
J. Balvočiūtė į renginį atvežė iš bulvinių saulėgrąžų, dar vadinamų topinambais, padarytų traškučių. Kelmiškiai ragavo ir nepeikė. Topinambus galima kepti, troškinti, iš jų virti sriubą, žalius tarkuoti į salotas.
Stiebagumbiai labai sultingi dėl juose gausiai besikaupiančio inulino. Valgant bulvines saulėgrąžas mažėja cukraus trigliceridų, blogojo cholesterolio kiekis kraujyje, prasiplečia kraujagyslės ir panašiai. Be to, iš organizmo šalinami skysčiai, todėl šakniagumbiai tinka lieknėjantiems, mažina vėžio atsiradimą. Bulvinė saulėgrąža, pasak J. Balvočiūtės, ir maistas, ir vaistas. Lapai tinka vartoti diabetikams.
Varputis – ne tik piktžolė
Žolininkė patarė vien piktžole nevadinti varpučio. Šis augalas – ir vaistinis.
Varpučių šakniastiebiuose esančios vertingos medžiagos gali palengvinti šlapimo takų, inkstų, tulžies pūslės ir prostatos liaukų negalavimus. Vaistai su varpučių šakniastiebiais gydo podagrą ir reumatą, tirpdo inkstų akmenis. Varpučių šaknys pasižymi šlapimą varančiomis ir raminamomis savybėmis.
J. Balvočiūtė sakė, jog varpučių šaknų nuoviras lengvina atsikosėjimą, mažina gerklės skausmą, skystina kvėpavimo takuose susikaupusias gleives. Tinka gydyti bronchitą, laringitą. Gydymui naudojami varpučių šakniastiebių nuovirai, užpilai yra labai švelnūs, gerai toleruojami, neturi jokio šalutinio poveikio.
Pelynas, peletrūnas ir diemedis – tas pats kietis
Vaistinis kietis vadinamas peletrūnu, kartusis kietis – pelynu.
J. Balvočiūtė gyrė peletrūną, sakydama, jog raminamai veikia peletrūno arbata, vonia. Nuo epilepsijos tinka paprastasis kietis.
Diemedis – irgi kietis, tik sumedėjęs krūmas. Jo antžemine dalimi galima gydyti anginą. Šaknys tinka epilepsijai ir meningitui gydyti, lapų nuoviras – nuo peršalimo, infekcinių skrandžio, žarnyno ligų. Diemedžio lapų vonelėse gerai mirkyti prakaituojančias kojas.
Pelynas padeda esant virškinamojo trakto sutrikimams, nuo tulžies pūslės, kepenų ligų, kirmėlių, sumažėjus apetitui. Gydo įvairias priklausomybes, pavyzdžiui, rūkymą ar alkoholio vartojimą. „Tačiau pelynų reikia vartoti atsargiai, nes per didelė jų dozė gali sukelti ne tik vėmimą, bet ir traukulius“, – sakė J. Balvočiūtė.
Žolininkė ir provizorė pasakojo apie tankiažiedę rūgštynę-arkliarūgštę, valerijoną, cikoriją, varnalėšą, margainį ir kitus vertingus vaistinius augalus.
Autorės nuotr.
ŽINIOS: Žolininkė, provizorė Jadvyga Balvočiūtė pasakojo, jog augalais domėjosi nuo vaikystės, studijavo farmaciją.
ARBATA: Kelmiškiai ne tik klausėsi žolininkės patarimų, bet ir skanavo jos surinktų vaistinių žolelių arbatos.