Naujausios
Nusikaltimo pradžia – melaginga pajamų deklaracija
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Šiaulių apygardos valdyba kartu su Šiaulių apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame 140 tūkstančių litų neteisėtu praturtėjimu kaltinamas automobilių prekeivis. Prieš Šiaulių apylinkės teismą kartu su kaltinamuoju stos ir jo artimi giminaičiai – motina ir brolis. Įtariama, kad jie klastojo fiktyvias paskolos sutartis.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Skolos ir sutartys – fiktyvios
Išaiškinta, kad oficialiai automobilių prekyba užsiimančios Šiaulių bendrovės vadybininku dirbęs šiaulietis teisėtomis pajamomis negalėjo pagrįsti 140 tūkstančių litų, už kuriuos buvo nupirkta dalis namo.
FNTT Šiaulių apygardos valdybos duomenimis, šiaulietis 2011 metais už įsigytą nekilnojamąjį turtą sumokėjo 140 tūkstančių litų, tačiau 2007–2011 metais jis deklaravo, kad per penkerius metus, prekiaudamas automobiliais, uždirbo tik 8333 litus.
Tyrimo metu atskleista, kad, siekdamas pateisinti 140 tūkstančių litų sumą, šiaulietis pateikė savo motinos ir brolio pasirašytas paskolos sutartis apie neva paskolintus pinigus.
Tyrėjai surinko įrodymų, kad sutartys buvo fiktyvios, o šiauliečio artimieji neturėjo ir negalėjo paskolinti pinigų nekilnojamajam turtui įsigyti.
Dėl suklastotų paskolų sutarčių automobilių prekyba užsiimančio šiauliečio motinai ir broliui buvo pareikšti įtarimai dėl dokumentų klastojimo.
Slaptai klausėsi gyvenimo draugės
FNTT Šiaulių apygardos valdyboje, atliekant ikiteisminį tyrimą dėl šiauliečio neteisėto praturtėjimo, buvo išaiškinta ir kita labai neįprasta nusikalstama veikla.
Atskleista, kad įtariamasis 2013 metų balandžio mėnesį įsigijo klausymosi įrenginį, populiariai vadinamą „blake“, kurią įmontavo į automobilio saloną.
Automobilį vairavo įtariamojo sugyventinė, o naudojantis klausymosi įrenginiu neteisėtai buvo rinkta informacija apie privatų moters gyvenimą.
Baudžiamojoje byloje šiaulietis kaltinamas ne tik neteisėtu praturtėjimu, bet ir neteisėtu informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimu, o jo giminaičiai – dokumentų klastojimu.
Baudžiamasis kodeksas nustato, kad už neteisėtą praturtėjimą asmuo gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų. Už neteisėtą informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą – laisvės atėmimu iki dvejų metų, o dėl dokumento suklastojimo skiriama maksimali bausmė – laisvės atėmimas iki trejų metų.