Naujausios
Tautodailininkės darbai stebina įvairove
Pūkinis vilnos gumulas virsta rankine, skrybėle, bato aulu ar net paltu, o gėlės lapai išrašo spalvomis šilką ir liną, vilnoniai siūlai sunarstyti į skarą. Šie ir kiti joniškietės tautodailininkės Birutės Dargytės-Kybartienės darbai, kuriuos buvo galima pamatyti Joniškio istorijos ir kultūros muziejuje surengtoje parodoje „Visko po truputį“, nepadarytų gėdos profesonaliam dizaineriui.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Idėjos – ir iš Kinijos
Parodoje stebino darbų įvairovė. Ant vieno stalo – skiautiniai, dažyti augalų lapais, nerta balta, mokyklos laikus primenanti apykaklaitė, papuošta autorės rankomis gaminta sege, bene vienintelis karpinys iš popieriaus – arklys, autorės gimimo metų ženklas, juodame fone rėmelyje žvelgianti iš servetėlių pagaminta lėlytė.
Tolėliau – pagalvėlės, papuoštos spalvingais užvalkalais, kitoje pusėje – iš veltinio pagaminta rankinė, riešinės, skrybėlės, segės, aplankas senai mezgimo knygai. Autorė brangų, dovanų gautą leidinį iš naujo įrišo knygrišykloje.
Prie sienų prigludę tapyto šilko paveikslai, plazdeno dažyti šaliai, megztos ir nertos suknelės, švarkeliai. Vienas naujausių darbų – iš vilnos veltas švarkelis įmantriu subtiliu raštu puoštais skvernais. Tarsi nebylus Kinijos, šalies, kur tautodailininkė Birutė Dargytė-Kybartienė šiais metais lankėsi, motyvas.
Manekenai, aprengti tautodailininkės veltais rūbais, rodės, puikavosi. Akį traukė dama su šviesaus Karibų jūros vandens mėlio suknele ir tuo pačiu atspalviu papuoštu baltu švarkeliu, korėtais apykaklės atvartais, po ranka – priderinta delninuke. Greta – balta trumpa suknelė su ryškiu raudonu, taip pat autorės gamintu, koljė, tolėliau – violetiniais pilkais tonais nubangavęs rudeninis paltas.
Gabumus paveldėjo iš mamos
Pristatydama parodą Istorijos ir kultūros muziejaus darbuotoja Vilma Stulgienė pastebėjo, kad išvakarėse apsilankęs etnologas Libertas Klimka pasakė iškalbingą komplimentą: autorė labai kūrybinga ir ši paroda nepadarytų gėdos garsiam dizaineriui.
Pati tautodailininkė juokiasi: ji nėra žinoma, neturi reikšmingos etiketės. Beveik visko mokėsi savarankiškai, tik keletą specialių užsiėmimų yra lankiusi. Gabumus greičiausiai paveldėjo iš mamos, kuri nežinojo piešimo ant šilko, dekupažo ar kitų naujovių, bet puikiai išmanė senąsias technikas.
Birutė dar mena namuose ant sienos kabėjusį laikraščių dėklą su rugiagėlių ir tulpių motyvais, siuvinėtas servetėles ant spintos ar etažerės lentynų.
Net ir pirmoji tautodailininkės fotografija, daryta kartu su broliu, liudija apie mamos auksines rankas. Ant taburečių sustatyti vaikai dėvi jos megztas liemenes su tulpių žiedais.
O į pirmą klasę Birutė nuėjo vilkėdama mamos siūta raudona suknute su baltais obuoliukais ir balta apykakle.
"Menininkė, o ne kartotoja"
„Laisvo laiko neleidžiu tuščiai. Išmėginau tapybą ant šilko, batiką, dekupažą, ekologinį spaudą, patinka megzti, nerti, velti. Kadangi mano darbas – prie kompiuterio, veltinis naudingas, nes tai daugiau fizinė veikla, kuri suteikia galimybę išsikrauti. Išbandžiau labai daug technikų, todėl ir paroda, kuri tai atspindėjo, buvo pavadinta „Visko po truputį“, – pasakoja autorė.
Tautodailininkė atvirauja, kad idėjų semiasi ir iš interneto arba įvairių leidinių, tačiau matytus raštus, technikas derina, keičia pagal savo skonį.
Menotyrininkė Michalina Adomavičienė apie jos darbus sakė: „Ji paima ir kūrybingai pakeičia, todėl yra menininkė, o ne kartotoja“.
Ekspozicija, anot menotyrininkės, parodė ne tik, ką žmogus daro, bet ir kaip keičiasi, tobulėja, skleidžiasi kūrybiniame procese.
Visi parodos rūbai – dėvimi
Į Joniškio rajono tautodailininkų vadovės Anicetos Krajinienės akiratį Birutė Dargytė-Kybartienė pateko prieš dešimtmetį. Pakalbinta pradėjo dalyvauti bendrose parodose, po trejų metų tapo šios kūrybinės sąjungos nare.
Ir šiuo metu jos kūrinių galima pamatyti šalies tautodailininkų darbų ekspozicijoje Vilniuje Taikomosios dailės muziejuje. Iš viso ten pateko aštuonių joniškiečių darbai.
Birutės Dargytės-Kybartienės paroda išsiskyrė tuo, kad visi joje eksponuoti darbai dėvimi, naudojami. Daugiausia tai sau pačiai kurti rūbai, dalis – dovanotų, kurie laikinai buvo paskolinti ekspozicijai. Nors kai kuriems darbams ir po 20–30 metų, atrodo lyg vakar megzti.
Tautodailininkė vilnos vėlimo technikos išmokė ir savo vyresnįjį sūnų Agnių. Ją džiugina, kad sūnus su marčia kurį laiką sėkmingai vėlė šlepetes ir jomis prekiavo Norvegijoje. Galbūt ateityje plačiau imsis šios veiklos.
Labiausiai B. Dargytė-Kybartienė sakė besitikinti sulaukti anūkės, kuriai galėtų perduoti visas amato subtilybes ir turimas knygas.
Autorės nuotr.
IDĖJOS: Birutė Dargytė-Kybartienė atvirauja, kad idėjų semiasi ir iš interneto arba įvairių leidinių, tačiau matytus raštus, technikas derina, keičia pagal savo skonį.
UNIVERSALU: Veltinis – universlaus, iš jo galima sukurti ir skrybėlaites, ir šalikėlius, ir papuošalus, ir rankinukus.
DERINYS: Daili nerta apykaklaitė su priderinta, taip pat pačios tautodailininkės sukurta sege.
BATELIAI: Lengvi lino siūlo vasariniai bateliai – dailūs ir patogūs.
ORIGINALUMAS: Vilnos gumulėlis galti tapti originalia papuošalų dėžute.
RŪBAI: Dailūs joniškietės sukurti rūbai nepadarytų gėdos ir dizaineriui.
ELEGANCIJA: Elegantiškos dailios suknelės papuoštų bet kuria proga.