Daugiabutis atsisakė individualios šilumos apskaitos

Daugiabutis atsisakė individualios šilumos apskaitos

Daugiabutis atsisakė individualios šilumos apskaitos

Kelmės B.Laucevičiaus gatvės 14-ojo daugiabučio gyventojai atsisakė individualios šilumos apskaitos.

Prieš 12 metų jų name „Litesko“ bendrovė nemokamai modernizavo šilumos mazgą, butuose įrengė termoreguliatorius. Kiekvieno buto šeimininkai galėjo individualiai pasirinkti, kiek šildyti savo būstą, ir mokestis už šildymą priklausė nuo suvartoto šilumos kiekio.

Tačiau gyventojai apsisprendė grįžti prie senosios tvarkos – už šildymą mokėti pagal buto plotą.

Regina MUSNECKIENĖ

reginamus@skrastas.lt

Reikėjo keisti termoreguliatorius

Kaip informavo Kelmei šilumą tiekiančios „Litesko“ bendrovės „Kelmės šiluma“ direktorė Lilita Žukauskienė, 2002 metais B.Laucevičiaus gatvės 14-uoju numeriu pažymėtame daugiabutyje modernizuojant šilumos punktą norėta parodyti, kaip galima sutaupyti šilumos. Tačiau per dešimtmetį paseno termoreguliatoriai.

Elektroninių prietaisų garantinis laikas baigėsi. Gyventojai juos privalėjo pasikeisti savo lėšomis. Tačiau nusprendė grįžti prie senosios tvarkos. Nekeitė termoreguliatorių. O už šilumą moka pagal buto kvadratūrą.

Nusprendė paeksperimentuoti

Daugiabučio bendrijos pirmininkas Jonas Pipiras redakcijai pasakojo, jog tuomet, kai Kelmės vietinis ūkis perėmė šilumos sistemų priežiūrą, jų namo bendrijai iškėlė ultimatumą: arba keisti termoreguliatorius, arba už šilumą mokėti pagal būsto kvadratūrą.

J.Pipiras ieškojo būdų kuo pigiau pakeisti daliklius. Tačiau pigiausią variantą pasiūliusi viena Kauno bendrovė už paslaugą paprašė 15 tūkstančių litų. Name yra 32 butai. Kiekvieno būsto šeimininkui būtų reikėję mokėti po kelis šimtus litų.

Gyventojų susirinkime nuspręsta vieną žiemą pagyventi be termoreguliatorių. Kainą už bendrai suvartotą šilumos kiekį padalyti iš daugiabučio kvadratūros ir sužinoti, kiek kainuoja vieno kvadratinio metro būsto apšildymas. Tuomet šią kainą padauginti iš kiekvieno buto kvadratūros. Tokiu būdu už šilumą iki šiol atsiskaito visų nerenovuotų daugiabučių gyventojai.

B. Laucevičiaus gatvės 14 -asis namas – taip pat nerenovuotas. Modernizuotas tik šilumos punktas. Sienos neapšiltintos. Bendrija iš namo gyventojų sukauptų lėšų pasirūpino pakeisti rūsių ir laiptinių langus, duris.

Tačiau ir nerenovuotame name, pasak „Litesko“ bendrovės „Kelmės šiluma“ direktorės L.Žukauskienės, modernizavus šilumos punktą, taupoma šilumos energija.

„Dabar visi daugiabučio gyventojai solidariai taupo šilumą, butuose palaikydami 18 – 19 laipsnių. Anksčiau, kai vienas kaimynas, norėdamas sutaupyti, neatsukdavo šilumos, jis šaldydavo ir kaimynų sienas. Šilčiau norėjusi gyventi šeima turėdavo šildyti ir nesišildančius butus,“ – sakė L.Žukauskienė.

Bendrijos pirmininkas pasakė ir dar vieną daugiau kaip pusės gyventojų apsisprendimo motyvą. Po kelerių metų daugiabutis bus renovuojamas. Tuo pačiu bus pakeisti ir termoreguliatoriai.

Gyvena šilčiau, moka ne ką daugiau

B.Laucevičiaus gatvės 14 numeriu pažymėtame daugiabutyje gyvenanti pedagogė Laima Simėnienė redakcijai tvirtino, jog, pasikeitus mokėjimo už šilumą tvarkai, ji gyvena gerokai šilčiau, o moka tik šiek tiek daugiau.

„Mūsų butas – labai didelis. Paskutinis aukštas. Anksčiau, kai mokestis už šilumą labiausiai priklausydavo nuo individualiai suvartotos šilumos kiekio, vidurinių butų gyventojai labai taupydavo. Kai kurie beveik visą žiemą nesišildydavo. Tenkindavosi tik vamzdžiais praeinančia šiluma. Todėl kraštiniuose ir viršutiniuose butuose būdavo labai šalta. Dabar, kai mokame priklausomai nuo buto dydžio, gyvename daug šilčiau. O mokestis už šilumą – ne ką didesnis.“

„Šildome lauką“

Kita šio daugiabučio gyventoja, nenorėjusi skelbti pavardės, kaimynų apsisprendimą vadina grįžimu į praeitį. Tokia tvarka, pasak moters, naudinga tik šilumininkams. „Dabar mūsų bute 22 laipsniai šilumos. Dieną, kai įšildo saulė, darosi trošku. Miegame prie atvertų langų. Ėjom prie pažangos, o dabar grįžom atgal.“

Moteris pasakoja, jog tuomet, kai pati galėdavo reguliuotis šilumą, už dviejų kambarių šildymą mokėdavo po 100 – 150 litų. Praėjusią žiemą teko mokėti gerokai daugiau. Bet žiema buvo labai šilta. Jeigu šiemet žiema bus šaltesnė, šiluma gali kainuoti dvigubai daugiau negu tuomet, kai reguliuodavosi.

Daugiabučio gyventojai keisčiausia, jog pernai nutarta paeksperimentuoti metus. Tačiau šiemet bendrijos susirinkimuose net nebuvo grįžta prie šio klausimo. „Gal yra kai kurių asmenų suinteresuotumas?"– dvejojo.

Prisukti termoreguliatorius savo bute ir sumažinti šilumos kiekį gyventojams neapsimoka, nes vistiek teks mokėti ne už suvartotos šilumos kiekį, o už buto kvadratūrą.

„Tai ar čia šilumos energijos taupymas?“ – stebėjosi dar keli skeptiškai į naująją tvarką žiūrintys gyventojai.

Daugiau kompensacijų

Tame pačiame daugiabutyje gyvenanti pensininkė taip pat tvirtino, jog individuali apskaita jai buvo naudingesnė. Ne visuose kambariuose termoreguliatorių atsukdavo iki penktos padalos. Kam daug šildyti, jeigu tame kambaryje nebūni?

Deja, kai kurių kaimynų nuomonė būdavusi kitokia. Kam taupyti? Vistiek gauni kompensaciją.

„Mes, vyresnioji karta, įpratę taupyti, – sakė pensininkė. – Mažiau suvartodavome šilumos – mažesnę kompensaciją turėdavo mokėti Savivaldybė. Dabar ne tik sąskaitos, bet ir kompensacijos už šilumą išaugo.“

Autorės nuotr.

SAVARANKIŠKUMAS: Kelmės B.Laucevičiaus gatvės 14 numeriu pažymėto daugiabučio bendrija tvarkosi savarankiškai, nesinaudoja kito administratoriaus paslaugomis. Ir kiemus tvarkosi, ir namą prižiūri bendrija. Tačiau priimant sprendimus, ne visi gyventojai lieka patenkinti.

APSKAITA: Butuose liko ir termoreguliatoriai, ir skaitikliai. Tačiau gyventojams sakoma, jog baigėsi jų galiojimo laikas. Reikia pakeisti naujais.