Naujausios
Paliegusi tauta gali išnykti
Buvęs šiaulietis Juozas Dapšauskas dažnai užsuka ne tik į Šiaulius, bet ir į apskrities miestus, kaimus, bendrauja su jaunimu, bendruomenėmis apie sveiką gyvenimo būdą. „Jei mano žodžiai ir patirtis pasieks jaunus žmones, jeigu jie pagalvos apie savo ir artimųjų sveikatą, jos saugojimą – būsiu atlikęs prasmingą darbą“, – sako Sveikatingumo metų ir kitų iniciatyvų autorius.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
Patirtis ir pastebėjimai sugulė į knygą
Pirmadienį Juozas Dapšauskas lankėsi keliose Šiaulių mokyklose, Pastoraciniame centre, kuriame pristatė savo publicistinę knygą „Sveikata, kuri mus saugo“.
Juozas pasakoja, kad buvo didžiulis noras ir paskatinimas iš aplinkos į knygą sudėti mintis apie žmonių švietimą sveikatos klausimais, sveikatos apsaugos sistemą, žmonių sergamumo priežastis, sveikatinimo spragas – apnuoginti valstybės skaudulius.
J. Dapšauskas nebijo kelti aštrių klausimų, beldžiasi į aukščiausios valdžios duris dėl realių sprendimų.
Inicijuotas memorandumas „Dėl Lietuvos žmonių sveikatos išsaugojimo“, kurį pasirašė 300 organizacijų, pasiekė, kad Seimas 2013 metus paskelbtų Sveikatingumo metais, subūrė Sveikatos bangos dešimtmečio sąjūdį.
„Farmacijos kompanijos lobsta iš sergančiųjų, valstybė skiria didžiules lėšas sergančiųjų gydymui, o sveikatinimui ir ligų prevencijai – minimaliai ir dėmesio, ir lėšų. Jaunimas pratinamas prie alkoholio, tabako ir narkotikų, jų reklama iki šiol nėra uždrausta. Savižudybių skaičiumi esame lyderiai Europoje, – akcentavo J. Dapšauskas. – Jei nieko nebus daroma, po kelių dešimtmečių mūsų tauta išnyks – tai realu“.
Ne sveikatina, o kompensuoja gydymą
– Kodėl inicijavote, kad Seimas paskelbtų 2013 metus Sveikatingumo metais?
– Tai tik pradžia, tačiau apie sveikatingumą imama kalbėti aukščiausiu lygiu. Yra kelios šio bendradarbiavimo su valdžia pusės: paskelbti paskelbė, programą kartu sudarė, bet reikiamo finansavimo sveikatos programoms neskyrė.
Pagalvokite, jei Seime svarstoma naujoji Lietuvos sveikatos programa 10 metų, joje ligų prevencijai, sveikatingumo sričiai, visuomenės sveikatai, skiriama tik 1 procentas viso sveikatos biudžeto. Numatoma, kad po 10 metų lėšos sveikatinimui turėtų išaugti dvigubai. Paskaičiuokite, kiek tai? Tai tik 2 procentai. Ar nepanašu į pasityčiojimą?
Paskaičiuota, kad kiekvienais metais apie 100 milijonų litų yra išleidžiama vien kraujospūdį mažinančių vaistų kompensavimui. Nacionalinės sveikatos tarybos teigimu, apie 80 procentų visų sveikatos sąnaudų išleidžiama nesveiko gyvenimo būdo ligoms gydyti. Nekeisti sveikatos politikos prioritetų – nusikalstama.
Lietuva senai yra pandeminėje situacijoje, nes diabeto, širdies ir kraujagyslių, vėžinių ir kitų susirgimų skaičiai auga didžiuliu greičiu.
Jei valdžia nesiima būtiniausių priemonių, tai galima vadinti tik nusikalstama organizacija, veikiančia prieš savo tautiečius. Reikia formuoti kritinę masę, kuri pareikalautų valdžios veiksmų.
Galime galvoti apie šalies ekonomikos gerinimą, tačiau jei būsime paliegėlių tauta, nebus sveiko, pajėgaus, gerai dirbti galinčio žmogaus, kas kels ekonomiką?
– Kaip, jūsų manymu, galima pakeisti situaciją šalyje?
– Pirmiausia reikia kurti tvirtus vertybinius, moralinius pamatus. Šiandien egzistuoja tik gydymo, geriausiu atveju, sveikatos patikros, bet ne sveikatos sistema.
Didžiausias dėmesys ir finansavimas turi būti skiriamas sveikai gyvensenai ugdyti, švietimui apie mitybą, kuo natūralesnėms medicininėms priemonėms.
Panaši situacija buvo Suomijoje, kai nuo ligų mirštamumas buvo toks pat, kaip ir Lietuvoje. Priežastys tos pačios: nesveika mityba, rūkymas, judėjimo stoka, lėtinės ligos. Supratus, kad šalis pati susinaikins, imtasi priemonių. Per 30 metų rodikliai tapo neįtikėtini: rūkančių beliko 20 procentų, sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis sumažėjo daugiau nei 80 procentų, daugiau nei 50 procentų sumažėjo mirtingumas dėl visų kitų priežasčių. Tautą pavyko išgelbėti įtraukus visą bendruomenę, organizacijas, aplinkos ir politikos, švietimo priemones. Šiandien suomiai didžiuojasi, kad yra viena iš sveikiausių tautų.
Yra pavyzdžių, kuriais galime sekti. Sprendimai turi būti priimami valstybės lygiu. Mes ir patys turime to norėti.
Sveikai gyventi
– Kas jus įkvėpė kalbėti apie sveikatinimą?
– Mano įkvėpėju tapo sveikuolio, Veiklios ilgaamžystės akademijos garbės akademiko Prano Skersio pavyzdys. Jis mirė 102 metų.
Šis šviesus žmogus didžiąją savo gyvenimo dalį buvo ligotas, daugybę kartų gydėsi ligoninėse, sanatorijose. 53 metų po sudėtingos skrandžio operacijos išgirdo, jog jam liko gyventi keli mėnesiai, gal metai. Išėjęs į pensiją manė, kad ilgiau pagulės, daugiau pavalgys – sveikata pagerės. Nieko panašaus. Sveikata blogėjo.
Kartą knygyne nusipirko knygelę apie sveikatą, kurioje buvo kalbama, kad žmogui būtina mankšta ir judėjimas. Ėmė po truputį mankštintis. Nuo to laiko sveikata gerėjo.
Nuvyko į sveikuolių mokyklą, po kelių mėnesių niro į šaltą jūrą. Jam buvo 86 metai. Bėda ištiko 95-erių, kai į medį įsilipęs tikrino bitelių šeimą. Iškritęs ilgai gulėjo be sąmonės, susilaužė daugybę kaulų. Medikai neturėjo vilčių, kad jis išgyvens. Išgyveno. Pakilo iš lovos dėl to, kad mankštinosi. Iki mirties keliavo, domėjosi, mokėsi.
Tai gražiausias pavyzdys, kad žmogaus sveikata priklauso nuo jo paties. Bet visi nori greito efekto, o tuo pasinaudoja farmacijos pramonė, kuri pažada sveikatą šiandien pat. Tai iliuzija, kuri daugeliui priimtina.
– Pats nesivaikote iliuzijų ir turite kantrybės gyventi sveikai?
– Stengiuosi vengti kraštutinumų. Svarbiausia, mano manymu, yra logiškos proporcijos viskam: mitybai, sportui, gydymuisi. Kiekvienas turi save pažinti ir prisitaikyti tinkamiausią sveikatos stiprinimo būdą. Kas tinka vienam, nebūtinai tiks kitam.
Nesu ypatingas žiemos maudynių mėgėjas, tačiau esant progai išsimaudau. Teko maudytis eketėje spiginant 24 laipsniams šalčio. Tai – asmeninė patirtis, kuria tikrai neraginu sekti kitų, bet savo patirtimi pasidalinti galiu.
Mėgstu fizinį aktyvumą, dažnai su šeima keliaujame į žygius dviračiais, pėsčiomis. Kiekvieną rytą būtinai darau mankštą.
Yra duomenų, kad Lietuvoje optimaliai fiziškai aktyvūs yra tik 10-15 procentų žmonių, Suomijoje – 70. Fiziškai pasyvūs žmonės Lietuvai kainuoja apie 2,5 milijardo litų per metus.
Specialistai sako, kad net ir elementarus, buitinis fizinis aktyvumas naudingesnis už epizodinį daug jėgų išeikvojantį sportą. Smagu matyti, kad kasmet vis daugiau žmonių bėgioja, vaikšto su šiaurietiškomis lazdomis, važinėja dviračiais, mankštinasi.
Dėmesys būtinas jaunimui
– Dažnai kalbatės su jaunimu apie alkoholio, tabako ir narkotikų žalą. Kokia būna jaunimo reakcija?
– Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė, kad pagal suvartojamą alkoholio kiekį, tenkantį vienam vyresniam nei 15 metų žmogui, Lietuva yra trečioje vietoje pasaulyje. Aplenkėme Rusiją. 15,4 litro gryno etilo alkoholio – tiek vidutiniškai per metus išgeria kiekvienas vyresnis nei 15 metų lietuvis. Per paskutinius 10 metų nepilnamečių alkoholio suvartojimas išaugo net 7 kartus. Tai – baisūs skaičiai!
Kelios iš pagrindinių paauglių alkoholio vartojimo priežasčių – patraukliai pateikiami alkoholiniai gėrimai, jie saldūs, lengvai prieinami. Vaikai, stebėdami suaugusius, pradeda galvoti, kad alkoholis yra norma ir privaloma šventės dalis.
Alkoholio prieinamumo mažinimas turėtų būti pagrindinis valstybės kovos su besaikiu alkoholio vartojimu būdas. Blaivūs masiniai renginiai, specializuotos alkoholio parduotuvės, alkoholio akcizo didinimas ir jokios alkoholio reklamos – tai patikrintos efektyvios priemonės.
– Užsimenate, kad ne tik fizinė sveikata yra svarbi. Ką turite mintyse?
– Statistiniai duomenys rodo, kad praėjusiais metais Lietuvoje vėl daugėjo savižudybių. Per metus savo noru iš gyvenimo pasitraukia apie 1000 žmonių, beveik pusšimtis iš jų – vaikai ir paaugliai. Nepriklausomybės laikotarpiu nusižudė 30 tūkstančių žmonių. Nereikia jokios agresijos iš šalies, pasižiūrėkite, kiek savižudybių, depresijų, alkoholizmo, narkomanijos, dvasiškai, fiziškai suluošintų žmonių.
Yra atlikti tyrimai, kad pyktis toks pat kenksmingas, kaip ir rūkymas ar alkoholio vartojimas. Pykstantys turi 30 procentų didesnę tikimybę susirgti širdies ligomis.
Kai žmonės prislėgti, negeba laisvai ir giliai mąstyti, tampa reklamos, vartojimo, politikos zombiais.
Visi laukia kažko iš valdžios: politinių pažadų, komercinių pasiūlymų, užuot patys ėmęsi veiklos, kūrybos.
– Ar jums neatrodo, kad kartais kova dėl visuotinai sveiko gyvenimo būdo panaši į kovą su vėjo malūnais?
– Nemanau. Važinėju daug po Lietuvą, kalbu su įvairiausiais žmonėmis, jaunimu, politikais. Matau, kaip formuojasi kritinė masė. Kovojančių dėl sveikesnės visuomenės gretos pilnėja.
Asmeninės nuotr.
KOMPANIJA: Į pėsčiųjų žygius Juozas Dapšauskas pasiima ir sūnų.
KELIONĖS:Kelionės dviračiais – šeimos tradicija. Kartu su žmona Ieva keliauja sveikatingumo keliais.
PROBLEMA: „Kai žmonės prislėgti, negeba laisvai ir giliai mąstyti, tampa reklamos, vartojimo, politikos zombiais“, – sakė Juozas Dapšauskas, 2013 metų – Sveikatingumo metų idėjos, Sveikatos bangos dešimtmečio sąjūdžio ir kitų iniciatyvų autorius.
