Ne­re­gių pa­mo­ka regintiems val­di­nin­kams

Ne­re­gių pa­mo­ka regintiems val­di­nin­kams

Neregių pamoka regintiems valdininkams

Tarptautinę baltosios lazdelės dieną Joniškio rajono aklųjų ir silpnaregių draugijos nariai Savivaldybės tarnautojams surengė pamoką, pasiūlę užrištomis akimis užlipti laiptais ir nusigauti iki savo kabineto.

Akcijos tikslas – praktiškai parodyti, ką jaučia neregiai, kaip orientuojasi aplinkoje, ir įtikinti, kad didžiajai daugumai jų ir silpnaregių reikalingas asmeninis asistentas.

Loreta RIPSKYTĖ

loretar@skrastas.lt

Tarnautojams užrišo akis

Aklųjų ir silpnaregių draugijos nariai pasibeldžia į rajono mero pavaduotojo Gintaro Gadliausko, Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus vedėjos Laimos Klemienės ir šio skyriaus vyriausiosios specialistės Aistės Milašienės kabinetų duris.

Svečiai paprašo kartu išeiti į Savivaldybės aikštę. Tada išsitraukia raiščius, kuriais paprašo užsirišti akis. Į rankas paduoda baltąsias lazdeles ir pasiūlo atlikti veiksmus, kurie yra neregių kasdienybė: paėjėti plytelių danga, užlipti laiptais.

Tarnautojai užrištomis akimis turi pasiekti savo kabinetus, atsirakinti duris, nusivilkti paltus ar striukes, užlipti į antro aukšto salytę.

Lipdami tarnautojai baksnoja lazdelėmis stiklinę sieną ir, radę tarpą tarp jos ir laiptų, staiga pastebi, kad čia nematančiam gali būti pavojinga vieta, į kurią regėdami nebūtų atkreipę dėmesio.

Salytėje A. Milašienės paprašoma vis dar užrištomis akimis supjaustyti svečių atsineštą pyragą, nematydami visi į puodelius dedasi po žiupsnelį arbatos ar kavos šaukštelį, cukraus.

„Nieko, jei išbarstysite. Mums taip pat atsitinka“, – drąsina Aklųjų ir silpnaregių draugijos pirmininkė Ina Sakalauskienė. Tik verdančio vandens į puodelius pilti svečiai valdininkams neleidžia. Kad šie nenusiplikytų.

Kad tai išmoktų atlikti, ne vienam Aklųjų ir silpnaregių draugijos nariui prireikė kelių mėnesių. Kai kurie ir dar ilgiau nesugeba savęs aptarnauti, nes bijo pradėti kažką daryti arba artimieji jiems neleidžia.

Geriau netekti rankos nei regėjimo

Paprašyti apibūdinti, kaip jautėsi, tarnautojai susimąstė.

„Turbūt per laiką žmogus susitaiko su negalia, tačiau nejučia pagalvojau, kad geriau būtų netekti rankos nei regėjimo“, – atviravo vicemeras Gintaras Gadliauskas.

Socialinių reikalų ir sveikatos skyriaus vedėja Laima Klemienė pažymėjo, kad tai buvo ekstremali situacija, bet padėjo žinoma aplinka ir sklindantys pažįstami balsai bei tikėjimas, kad greta esantys žmonės prireikus sulaikys, tinkamai nukreips.

Vyriausioji specialistė Aistė Milašienė siūlė tokių akcijų surengti gyventojams, mokiniams, tada mažiau būtų patyčių, nuostabos, sutikus gatvėje prastai matantį ir besiblaškantį žmogų.

Asistento reikia ir šiek tiek matantiems

Aklųjų ir silpnaregių draugijos pirmininkė Ina Sakalauskienė „Šiaulių kraštui“ sakė, kad ši akcija buvo atsakas į vienos tarnautojos, dalyvavusios jų organizacijos ataskaitiniame susirinkime, pastebėjimą, kad galbūt ne visiems nariams reikia asistento.

„Net ir šiek tiek matydami žmonės sunkiai užpildo dokumentus, nesugeba paskambinti telefonu, nemato laiptų, kurie tiesiog susilieja. Jie negali perskaityti etikečių, kainų, negali patys skaityti laikraščių. Todėl asistentas – labai svarbu“, – sakė draugijos pirmininkė.

Tačiau būtent asistento paslaugų šiais metais gauna ne visi 66, o tik 26 draugijos nariai, nes nepakankamas projekto finansavimas.

Susitikime su tarnautojais buvo aptartos ir kitos problemos. Sutarta, kad Savivaldybė ras lėšų bent ryškia geltona juosta, kuri geriausiai matoma, pažymėti biudžetinių įstaigų laiptus. Tai nedaug kainuoja, bet silpnai matantiems labai padeda.

Užsiminta, kad trūksta tiflopedagogo, kuris galėtų mokyti Brailio rašto ir vaikščiojimo su baltąja lazdele, paslaugų. Tačiau šių specialistų trūksta visoje šalyje.

Autorės nuotr.

MOKYMAI: Tarnautojams (iš dešinės) vyriausiajai specialistei Aistei Milašienei, Socialinių reikalų ir sveikatos skyriaus vedėjai Laimai Klemienei ir vicemerui Gintarui Gadliauskui mokymus, kaip naudotis baltąja lazdele, vedė Aklųjų ir silpnaregių draugijos pirmininkė Ina Sakalauskienė.

LAIPTAI: Bene sudėtingiausias išbandymo etapas – lipti laiptais, bet savo žodiniais nurodymais padeda aplinkiniai.

PATIKRINIMAS: Draugijos narė Laima Uscilienė patikrina, ar tarnautojos tikrai nieko nemato per raiščius.

Editos JONAITYTĖS nuotr.

PYRAGAS: Socialinių reikalų ir sveikatos skyriaus vyriausioji specialistė Aistė Milašienė (dešinėje), talkinant draugijos narei Laimai Uscilienei, supjaustė pyragą.