Naujausios
Pašalpos prašytoja pripūtė 2,86 promilės
Tytuvėnų miesto seniūnijoje (Kelmės r.) svarstant pašalpas norinčių gauti žmonių prašymus, nuspręsta patikrinti pašalpų prašytojų blaivumą. Iš devynių socialiai remtinų septyni buvo neblaivūs. Rekordą sumušė moteris, pripūtusi 2,86 promilės.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Pašalpų prašytojai pasirodė įtartini
Tytuvėnų apylinkių seniūnijoje svarstyta, ar visiems, pateikusiems dokumentus gauti pašalpas, jas skirti.
Po to, kai Savivaldybei buvo leista savo nuožiūra spręsti, kam skirti pašalpas, kam ne, seniūnijose sudarytos komisijos kas ketvirtį kviečiasi pašalpų prašytojus ir svarsto, ar tikrai jiems reikalinga pašalpa.
Į pastarąjį posėdį buvo pakviesti devyni žmonės, prašantys pašalpų. Kai kurie pasirodė įtartini. Be to, sklido alkoholio kvapas. Todėl komisijos sudėtyje esantis apylinkės inspektorius nusprendė alkoholio tikrintuvu patikrinti jų blaivumą.
Vyrus „perspjovė“ moteris
Pasak Tytuvėnų seniūno Romo Čerkausko, iš devynių pasitikrinusiųjų septyni buvo nevisiškai blaivūs arba gerokai apgirtę. O daugiausia promilių – 2,86 – pripūtė moteriškė, auginanti moksleivę dukrą.
Pašalpų prašytojai teisinosi iš vakaro šventę gimtadienius, turėję svečių, sugalvojo kitokių priežasčių. Tačiau pašalpos jiems neskirtos. Be to, apylinkę aptarnaujantis policijos atstovas jiems surašė protokolus už tai, kad girti pasirodė viešoje vietoje. Taigi, valstybės paramos norėję žmonės jos neteko trims mėnesiams, be to, dar užsidirbo ir baudas.
Jeigu būtų iš viso neatėję į posėdį, pašalpą būtų praradę tik mėnesiui.
Socialinėms darbuotojoms padaugėjo darbo
Nuo to laiko, kai pašalpų skirstymas perduotas seniūnijoms, socialinėms darbuotojoms labai padaugėjo darbo.
Kas mėnesį svarstoma apie 40 prašymų. Gavusi prašymą ir socialiai remtino žmogaus statusą patvirtinančius dokumentus seniūnijos socialinė darbuotoja privalo aplankyti kiekvieną pašalpos prašytoją, surašyti jo buities tyrimo aktą, kurį prašytojas turi patvirtinti savo parašu.
Tačiau ne visi noriai įsileidžia į savo namus. Buvo atvejis, kai vienas pašalpos norėjęs tytuvėniškis socialinei darbuotojai siūlė į jo būstą lįsti pro langą, nes pametęs raktą. Kai kurie iš viso neįsileidžia į namus. Pasiūlo susitikti pas jų giminaičius ar kokioje kitoje aplinkoje.
Tuomet socialinė darbuotoja į jo namus eina kitą dieną. Jeigu ir vėl neranda būsto šeimininko, traktuoja kaip nebuvimą namuose ir reikalavimų nevykdymą.
Pasitaiko, kad nervingi paramos prašytojai iškoneveikia dokumentų prašančias socialines darbuotojas.
Kai kurie patys prašo maisto kortelių
Tytuvėnų seniūnas Romas Čerkauskas pasakoja, jog yra ir daug geranoriškų pašalpų prašytojų. Pašalpų gavėjų, sugriežtinus pašalpų skyrimo sąlygas, mieste sumažėjo 3 – 5 procentais.
Palyginti su kitomis seniūnijomis, tai nėra labai pagirtini skaičiai. Tačiau turint omenyje, jog šiuo metu mieste pats didžiausias nedarbas – apie 20 procentų darbingo amžiaus žmonių darbo neturi, neįmanoma dar labiau sumažinti pašalpų gavėjų skaičiaus.
Seniūnijos specialistai priiminėja dokumentus ir dėl šilumos kompensacijų. Iš keturių šimtų daugiabučiuose gyvenančių tytuvėniškių šeimų daugiau kaip pusė naudosis kompensacijomis už šilumą.
„Skirstydami pašalpas nesiekiame būtinai sutaupyti, – sako Tytuvėnų seniūnas Romas Čerkauskas. – Bet norime, kad parama atitektų tikrai tiems žmonėms, kuriems būtinai jos reikia. Atsižvelgiame ir į tą aplinkybę, kad yra maži vaikai. Pavyzdžiui, žmogus nesumokėjo už šiukšles, vandenį ar šildymą. Bet jeigu jis tikrai neturėjo pinigų, nes reikėjo, pavyzdžiui, vaikus išleisti į mokyklą, atsižvelgiame į tą aplinkybę, paprašome, kad sumokėtų, kai gaus pašalpą ir atneštų tai patvirtinantį dokumentą. Ir jie išpildo tuos reikalavimus.“
Pasak seniūno, kai kurie silpnesnės valios žmonės patys paprašo, kad parama jiems būtų skiriama maisto kortelėmis. Matyt, jiems taip lengviau apsisaugoti nuo pagundos už pašalpos pinigus pirkti ne tai, ko labiausiai reikia.
Alvydo BUTAUTO nuotr.
BLAIVYBĖ: Skirstant pašalpas, policijos pareigūnams prireikia alkoholio tikrintuvo.