Tapyba – bendras pomėgis

Lan­ky­to­jams pa­do­va­no­jo tan­go dva­sią

Ke­tu­rio­lik­tą kar­tą su­reng­ta Me­nų stu­di­jos mo­te­rų ta­py­bos dar­bų pa­ro­da šie­met dvel­kė aist­rin­go­jo tan­go rit­mu. Apie tai by­lo­jo ir jos pa­va­di­ni­mas "Fa­ta­liš­kas tan­go".

Kar­tu su Rad­vi­liš­kio vie­šo­jo­je bib­lio­te­ko­je su­reng­ta pa­ro­da sa­vo kū­ry­ba da­li­jo­si ir rad­vi­liš­kie­tė Vio­le­ta Sta­šiū­nie­nė, pri­sta­čiu­si per­so­na­li­nę dar­bų eks­po­zi­ci­ją.

Kaip jau ta­po įpras­ta, Me­nų stu­di­jos kū­ry­bos pa­ro­dos ati­da­ry­me pa­grin­di­nę dar­bų te­mą at­spin­dė­jo ne tik pa­veiks­lų gau­sa, jų spal­vos ir nuo­tai­kos.

Tą va­ka­rą tarp pa­veiks­lų su­kio­jo­si tan­go šo­kį at­spin­din­čią ap­ran­gą dė­vin­čios stu­di­jos na­rės, ty­liai skam­bė­jo tan­go gar­sai, o va­ka­rą pra­dė­jo sve­čiai – jaus­min­gą­jį tan­go su­šo­kę Gra­ži­nos pa­grin­di­nės mo­kyk­los pe­da­go­gai Sal­vi­ni­ja ir Lais­vū­nas Vai­čiū­nai bei pran­cū­zų kal­ba ke­le­tą dai­nų at­li­ku­si dai­ni­nin­kė Au­re­li­ja Či­žaus­kai­tė.

Ra­jo­no Švie­ti­mo ir spor­to cent­ro Suau­gu­sių­jų ir jau­ni­mo ne­for­ma­lio­jo ug­dy­mo sky­riaus Me­nų stu­di­jai nuo pat jos iš­ta­kų va­do­vau­jan­ti Ir­mi­na Sa­vic­kie­nė tą va­ka­rą taip pat sklei­dė ar­gen­ti­nie­tiš­ko­jo tan­go ke­rus.

Kas­met vis nau­ją pa­ro­dos te­mą su­gal­vo­jan­ti stu­di­jos va­do­vė džiau­gė­si, kad mo­te­rys to­bu­lė­ja, to­dėl nuo pra­džio­je lais­vų pa­ro­dos te­mų jau ke­lin­ti me­tai pe­rei­ta prie te­mi­nių, o pa­čios te­mos tam­pa vis su­dė­tin­ges­nės ir vis dau­giau ten­ka "pa­si­kaps­ty­ti" ieš­kant iš­raiš­kų tai te­mai.

"Te­mas pa­ro­doms pa­ren­ku im­pul­sy­viai. Ma­ne ga­li ins­pi­ruo­ti net pro ša­lį praei­nan­tis žmo­gus, pa­ma­ty­tas reiš­ki­nys ar dar kas nors.

Šių me­tų tan­go te­mai ieš­ko­jom ne tik rau­do­nos spal­vos, bet ir kū­no plas­ti­kos, jaus­mo, iš­raiš­kos ir ne­tgi per­li­po­me per sa­vo ga­li­my­bių ri­bas.

Bet ku­riuo at­ve­ju bu­vo pa­kan­ka­mai ryš­ku, eksp­re­sy­vu, sek­sua­lu, iro­niš­ka ir vi­sa tai su­til­po į vie­ną žo­dį – tan­go", – apie šių­me­tę pa­ro­dos te­mą kal­bė­jo I. Sa­vic­kie­nė.

Stu­di­jo­je ra­do tai, ko ieš­ko­jo

Šie­met ket­vir­tą kar­tą su­reng­ta ir vie­nos iš stu­di­jos na­rių per­so­na­li­nė kū­ry­bos pa­ro­da. Šį­kart tai – rad­vi­liš­kie­tės Vio­le­tos Sta­šiū­nie­nės de­vy­ne­rių me­tų stu­di­jo­je dar­bai.

Sta­liaus pro­fe­si­jos mo­ky­to­ja V. Sta­šiū­nie­nė, iš­ban­džiu­si ir dar­bą me­die­nos per­dir­bi­mo įmo­nė­je, į Me­nų stu­di­ją atė­jo pa­ska­tin­ta drau­gės ir čia su­ra­do tai, ko ieš­ko­jo.

"Stu­di­ja ta­po vie­ta, kur aš ge­rai jau­čiuo­si, kur ga­liu už­si­mirš­ti, eks­pe­ri­men­tuo­ti ir ne­bi­jo­ti bū­ti ne­to­bu­la. Čia ga­liu klys­ti, čia ne­svar­bu pa­si­seks ar ne­la­bai, nes mes vis­ką da­ro­me sa­vo ma­lo­nu­mui.

Džiau­giuo­si, kai ma­ne pa­gi­ria, kai dar­bas se­ka­si leng­vai, kai tu­riu ką pa­do­va­no­ti drau­gams. Da­bar jau su­pran­tu, ką reiš­kia pa­ta­ri­mas, jog dar­bas tu­ri kvė­puo­ti, skam­bė­ti, ne­bū­ti už­kan­kin­tas. Ačiū už šią pui­kią pa­tir­tį", – va­do­vei ir bend­ra­min­tėms dė­ko­jo per­so­na­li­nės pa­ro­dos au­to­rė.

Ne­men­ką da­lį sa­vo lais­va­lai­kio ta­py­bai ski­rian­ti V. Sta­šiū­nie­nė sa­kė, kad kad šiam dar­bui ji tu­rin­ti pa­si­reng­ti ne tik dva­siš­kai.

"Ne­ga­liu pra­dė­ti ta­py­ti per­trau­kė­lė­je tarp barš­čių vi­ri­mo. Tam tu­riu nu­si­teik­ti ir skir­ti ne vie­ną va­lan­dą, o ge­rą pus­die­nį. Tik taip ga­liu ati­trūk­ti nuo kas­die­ny­bės, gy­ve­ni­miš­kų min­čių ir vi­sa šir­di­mi pa­si­ner­ti į kū­ry­bą", – sa­kė mo­te­ris.

Pa­sak I. Sa­vic­kie­nės, da­bar sa­vo dar­bų pa­ro­dai ruo­šis dar vie­na stu­di­jos lan­ky­to­ja – Edi­ta Šir­vie­nė, jau ne vie­ne­rius me­tus lan­kan­ti stu­di­jos už­siė­mi­mus, ir, pa­sak va­do­vės, tu­rin­ti sa­vi­tą ta­py­bos brai­žą. Tai bus jau penk­to­ji stu­di­jos mo­te­rų per­so­na­li­nė pa­ro­da.

Vie­ni­ja bend­ras po­mė­gis

Me­nų stu­di­jos už­siė­mi­mus lan­ko ir va­do­vės I. Sa­vic­kie­nės ma­ma Pal­my­ra Ba­lins­kie­nė.

Ta­py­bos pra­džia­moks­lį pra­dė­ju­si kar­tu su Tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­to lan­ky­to­jo­mis, da­bar po­nia Pal­my­ra yra vie­na vy­riau­sių stu­di­jos na­rių.

75-erių mo­te­ris pri­si­pa­ži­no vi­są gy­ve­ni­mą no­rė­ju­si iš­mok­ti pieš­ti.

"Man tep­tu­kas pa­de­da už­si­mirš­ti. Tai tas pa­ts, kaip ir gry­ba­vi­mas – la­bai mie­las dar­bas. Ži­nau, kad to­kia­me am­žiu­je per daug ne­pa­to­bu­lė­siu, bet ta­py­ba man ne­lei­džia sen­ti", – sa­kė sen­jo­rė, jau su­ren­gu­si sa­vo dar­bų pa­ro­dą TAU lan­ky­to­jams, pa­čios ta­py­tus pa­veiks­lus do­va­no­jan­ti drau­gėms, ar­ti­mie­siems.

Pra­di­nių kla­sių mo­ky­to­ja Lai­ma Lai­šev­ce­vie­nė, per­nai pri­sta­čiu­si sa­vo per­so­na­li­nę pa­ro­dą, – se­niau­sia da­ly­vė ne am­žiu­mi, bet už­siė­mi­mų lan­ky­mo sta­žu.

17 me­tų ta­pan­ti pe­da­go­gė juo­kau­ja nie­kaip ne­pa­jė­gian­ti, o ir ne­ža­dan­ti baig­ti stu­di­jų ir išei­ti iš šios sa­vo­tiš­kos mo­te­rų sek­tos.

"Ne­ke­pu aš tų pa­veiks­lų – per me­tus gal tik ko­kius du nu­ta­pau. Man ne­rei­kia kie­ky­bės. Kiek­vie­ną sa­vo kū­ri­nį aš su­bran­di­nu. Esu tik­ra krapš­tu­kė. Ir šiai pa­ro­dai dar­bą bai­giau prieš pat ati­da­ry­mą", – šyp­so­si stu­di­jos ve­te­ra­nė.

Stu­di­jos da­ly­ves pa­dė­kos raš­tais ap­do­va­no­ju­si Suau­gu­sių­jų ir ne­for­ma­lio­jo ug­dy­mo cent­ro ve­dė­ja Ri­ta Vai­gaus­kie­nė kiek­vie­nai da­ly­vei ne­sto­ko­jo šil­tų, tik jai vie­nai skir­tų pa­dė­kos žo­džių, pui­kiai api­bū­di­nan­čių kiek­vie­ną iš jų.

"Vy­riau­sia stu­di­jos lan­ky­to­ja Gra­ži­na, į už­siė­mi­mus ei­na net ir ne­ga­luo­da­ma.

Ne­se­niai į stu­di­jos gre­tas įsi­lie­ju­si Ju­li­ja – kaip tik­ras vie­su­las. Ji ne tik ta­po, bet ir mo­ko­si pran­cū­zų kal­bos, mo­ko kom­piu­te­ri­nio raš­tin­gu­mo, mo­ko­si šok­ti.

Sma­gu, kad Bi­ru­tė tik čia, stu­di­jo­je, su­pra­to, kad juo­da spal­va tu­ri daug at­spal­vių", – vie­ną po ki­tos stu­di­jos lan­ky­to­jas api­bū­di­na R. Vai­gaus­kie­nė.

Pa­sak jos, ge­riau pa­žin­ti vie­nai ki­tą stu­di­jos lan­ky­to­joms pa­de­da ne tik bu­vi­mas kar­tu per už­siė­mi­mus, bet ir da­ly­va­vi­mas kas­me­ti­niuo­se ple­ne­ruo­se.

"Jei pa­ts ne­deg­si, neuž­deg­si ki­tų. Jūs į Me­nų stu­di­ją at­ne­šėt da­le­lę sa­vęs, jūs esa­te pir­mo­ji bend­ruo­me­nė mū­sų cent­re. Ačiū, kad lei­džia­te džiaug­tis jū­sų dar­bais vi­siems", - dė­ko­jo mo­te­rims cent­ro va­do­vė.