Naujausios
Atsisveikinimas su ilgesio paukštėmis
Neseniai išlydėjome į šiltuosius kraštus baltuosius gandrus, o dabar ateina laikas atsisveikinti ir su gervėmis. Šis atsisveikinimas su žmogaus švelniai vadinama „ilgesio paukšte“ trunka kur kas ilgiau, todėl turime laiko pasigrožėti gausiais gervių būriais, besibūriuojančiais laukuose, pamiškėse bei šlapiose pievose.
Nors ūkininkai šį paukštį ir keiksnoja, tačiau turime būti dėkingi mūsų apylinkių kraštovaizdžiui už galimybę stebėti ir grožėtis gausiais šių paukščių būriais, sustojančiais čia pailsėti prieš ilgą kelionę. Jau keli dešimtmečiai rudeninės migracijos metu keliose Lietuvos vietose formuojasi tarptautinės svarbos praskrendančių gervių sankaupos, kuriose kasmet registruojama daugiau nei tūkstantis individų. Tokių vietų nėra daug – keli išeksploatuoti durpynai ir didesni pelkių masyvai.
Tarptautinės svarbos gervių sankaupos Lietuvoje paskutinį dešimtmetį formuojasi Tyrulių, Sulinkių, Novaraisčio bei gretimuose durpynuose. Ypač skaitlingos gervių sankaupos registruojamos Žuvinto biosferos rezervate bei Nemuno deltoje, kiek mažiau paukščių Mūšos Tyrelio pelkėje. Skaitlingi gervių būriai taip pat laikosi ir Tytuvėnų regioninio parko teritorijoje esančiose šlapynėse, Tytuvėnų tyrelyje bei jo apylinkėse. Šios sankaupos išsilaiko iki pirmųjų didesnių šalnų, kurios sukausto šlapynių vandenis. Tuomet paukščiai palieka Lietuvą ir traukia į piečiau esančius kraštus.
Migruojančios gervės Lietuvoje tikrai nėra trumpalaikis (vienos nakties) svečias. Yra žinoma, jog ir Lietuvoje perėjusių, tiek iš šiaurinių Europos šalių atskrendančių migrantų sankaupos mūsų teritorijoje formuojasi jau rugpjūčio mėnesiais. Čia gervės prieš ilgesnį kelią apsistoja keliems mėnesiams ir išskrenda į žiemavietes tik spustelėjus rimtesniam šaltukui.
Ne paslaptis, jog ir „lietuviškos” gervės (ypač neperintys individai), kurios visą vasarą laikėsi didesnėse šlapžemėse, rudens mėnesiais užsibūna kartu su migruojančiais individais. Gervės tik nakvoja pelkėse, o diena pasklinda po aplinkinius laukus maitintis (dažnai keliasdešimt kilometrų atstumu nuo nakvynės vietų), taip sudarydamos rūpesčių vietos ūkininkams.
Tačiau pilkosios gervės yra saugoma paukščių rūšis ne tik Lietuvos, bet ir Europos mastu, tad išlydėkime jas į šiltuosius kraštus su palinkėjimais sugrįžti, bei pasidžiaukime jų gausiais pulkais, viešinčiais mūsų teritorijoje, nes tokių vietų Europoje nėra daug.
Deima PRANCKŪNIENĖ
Tytuvėnų regioninio parko vyr. specialistė-ekologė
Tytuvėnų regioninio parko nuotr.
GERVĖS: Žmonės gerves dažnai vadina ilgesio paukštėmis.