Naujausios
Teatro premjeroje – istorija apie susidvejinusią sielą
84-ąjį sezoną Šiaulių dramos teatras pradeda premjera – Alekso Tarno mistine muzikine drama „Dibukas“. Žydų tautosaka paremtas spektaklis aktoriams tapo pretekstu pasidomėti kabalos mokslu. Spektaklio režisieriaus Raimundo Banionio teigimu, spektaklis – apie meilę ir mirtį – bendražmogiškas, suprantamus visoms tautoms ir kartoms.
Simona SIMONAVIČĖ
simona@skrastas.lt
Pjesė pagal žydų tautosaką
Premjerinis spektaklis ir naujas teatro sezonas trečiadienį pristatyti spaudos konferencijoje.
„Kodėl? O kodėl ne? Kaip ir žydai į klausimą klausimu atsakau. Gera pjesė“, – pagrindinį spektaklio „Dibukas“ statymo motyvą įvardijo režisierius R. Banionis. 500 metų gyvuojanti žydų tautos sakmė, užrašyta prieš 100 metų Ukrainoje, scenoje pirmąsyk bus parodyta Lietuvoje, Šiaulių dramos teatre.
R. Banionį labiausiai domina ne konkreti žydų etnografija, mistika ir religija, bet žydiškos kultūros kontekste amžini bendražmogiški aspektai – meilė, mirtis, aistros.
„Dar tas nuolatinis per amžius vejamos žydų tautos laimės ir išsigelbėjimo ieškojimas, net kai vienintelė galimybė tapti laimingam – pabėgimas į svajonių, fantazijų ir paveikslų pasaulį“, – pažymi režisierius.
Spektaklyje „Dibukas“ vaidina aktoriai Aurimas Žvinys, Anicetas Gendvilas, Agnė Kiškytė, Inga Jarkova, Sigitas Jakubauskas, Rolandas Dovydaitis, Vladas Baranauskas, Lina Bocytė, Eduardas Saulius Pauliukonis, Juozas Bindokas ir kiti. Choreografiją kuria Vesta Grabštaitė, kostiumus – Daiva Petrulytė, muziką parašė kompozitorius Faustas Latėnas.
Meilė – dovana, liga ar apsėdimas?
Žydų folklore dibuku vadinama „nuoga siela“, kuri, palikusi mirusiojo kūną, neiškeliauja į aną pasaulį, o įsiskverbia į gyvo žmogaus kūną ir sielą, pakeičia to žmogaus asmenybę. Tokią esybę, priklausančią dviem pasauliams, gali išvaryti tik rabino egzorcizmas.
Spektaklyje pasakojama, jog turtingas pirklys nori ištekinti savo dukterį Lėją už pasiturinčio ir išvaizdaus jaunuolio, nepaisydamas merginos jausmų dingusiam mylimajam ir jaunystės draugui duoto pažado, kad jų vaikai susituoks.
Mylimasis Chonenas į miestą netikėtai grįžta vestuvių išvakarėse, įvaldęs mistines kabalos galias. Visus planus apverčia mįslinga jaunuolio mirtis ir dar paslaptingesnis Lėjos negalavimas. Dvi mylimųjų sielos apsigyvena viename kūne, kad galėtų būti kartu amžinai.
Po pertraukos į naujo spektaklio sceną sugrįžta rabiną Elchaną vaidinantis aktorius, Šiaulių dramos teatro vadovas Antanas Venckus. Jį sudomino režisieriaus pasiūlymas vaidinti rabiną, nes teko pasikapstyti po jam nežinomą pasaulį. Vaidmuo nelengvas ir todėl, kad religijos atstovai paprastai yra teigiami herojai, o jie nebūna pernelyg įdomūs. Pasitaręs su režisieriumi aktorius sukūrė žmogiškesnį rabiną, kuris turi paklydimų, abejonių, širdgėlos.
„Norėjau suteikti jam ne tiesos skelbėjo, o tiesos ieškotojo misiją“, – pažymėjo A. Venckus.
Žydiška išmintis
Pagrindinė rolė, Lėjos vaidmuo, patikėtas dviem jaunoms aktorėms – A. Kiškytei ir I. Jarkovai. Aktorėms teko domėtis žydiška kultūra, tradicijomis, kabala. Nemaža užduotis buvo perkąsti literatūrišką pjesės tekstą, kad kalbant scenoje jis skambėtų gyvai ir natūraliai.
Neseniai teatro trupę papildžiusiai aktorei I. Jarkovai tai debiutinis spektaklis šiame teatre. Pasak aktorės, gerai, kad vaidinti tenka dviese, nes galima pamatyti kito klaidas, iš jų pasimokyti, kartu atrasti ir sukurti gerą vaidmenį.
A. Kiškytės pastebėjimu, visa pjesė pripildyta žydiškos išminties, kuri jų kultūroje iki šių dienų perduodama iš lūpų į lūpas. Filosofiškame spektaklyje kiekvienas gali atrasti jam artimą mintį.
„Laikas yra didžiulis valdovas. Reikia išlaukti – laikui duoti galimybę. Mūsų spektaklio pagrindinis veikėjas mokėsi, bet iki galo neišmoko pamokų. Rabinas jam taip ir pasakė: tu nesuteikei išmintingajam laikui galimybės, norėjai prašokti mokymosi etapą ir iškart palikti žiniuoniu“, – kalbėjo I. Jarkova.
Režisieriui gera dirbti Šiauliuose
Režisieriui R. Banioniui tai antras pastatymas Šiaulių dramos teatre – 2012 m. jis režisavo N. Leskovo „Ledi Makbet iš Mcensko apskrities“.
Režisierius sakė, jog labai norėjosi grįžti į šį teatrą dėl geros atmosferos kolektyve.
„Gal todėl, kad žmonės nelaksto po televizijų laidas ar kitas taip vadinamas „chalturkes“. Čia ramiau, žmonės turi daugiau laiko, labai nuoširdžiai domisi vaidmenimis, bendrauja tarpusavy. Aš čia dirbu su didžiausiu malonumu“, – sakė R. Banionis.
Jis niekur nešvenčiantis savo gimtadienių darbo kolektyvuose – tik namuose arba su labai artimais draugais. Šiemet pirmą kartą leido sau pažymėti šią dieną Šiaulių dramos teatro kolektyve, nes su žmonėmis pajuto artimą ryšį.
„Šiaulių dramos teatras yra savotiška miesto dalis – sala: kūrybiška ir šeimyniška, kurioje kiekvienas žino apie kito šeimą, vaikus ir net šuniuką. Kituose miestuose tam nėra laiko, niekam neįdomu, visi lekia, daugiausia, ką žino, – kas su kuo gyvena“, – apibendrino R. Banionis.
Bus dar premjerų
Teatro vadovas A. Venckus intriguoja, jog 84-ajame sezone žiūrovai sulauks ir kitų spektaklių: režisieriaus Algirdo Latėno „Geismų tramvajus“ (Tenesis Viljamsas), Pauliaus Ignatavičiaus režisuota „Baigmė“ (Samuelis Beketas), tradicinis kalėdinis siurprizas vaikams.
„Tai bus aktorystės metai su gerais režisieriais. Po „Nebylio“ pratęsime bendradarbiavimą su režisieriumi Jonu Vaitkumi – jis statys „Vydūną“ pagal Vydūno kūrinius. Scenoje išvysite „Meilę po guobomis“, Čechovo „Kaštonę“. Planai yra į žmogų, per žmogų, žmonėms, su žmonėmis“, – 2015 metų teatro sezoną apibūdino A. Venckus.
Spektaklio „Dibukas“ premjera vyks rugsėjo 21 d., sekmadienį.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
SCENA: Spektaklyje „Dibukas“ vaidins ir šiauliečiams jau gerai pažįstami Šiaulių dramos teatro aktoriai.
REPETICIJA: Lėją vaidina aktorė Inga Jarkova, Choneną – Anicetas Gendvilas.
UNIVERSALUMAS: Režisieriaus Raimundo Banionio teigimu, nors pjesė remiasi žydiškos istorijos pagrindu, tačiau spektaklis suprantamus visoms tautoms ir kartoms.
